Tai lėmė vis didesnis dėmesys, skiriamas veiksmingam ir sparčiam EŽTT sprendimų įgyvendinimui, padedančiam užkirsti kelią naujiems pažeidimams.

Trečiadienį Vyriausybės pasitarime pritarta Vyriausybės atstovo EŽTT veiklos 2019 metais ataskaitai, kurioje informuojama, kaip buvo įvykdytos pavestos funkcijos ir užduotys žmogaus teisių srityje.

Pasak Vyriausybės atstovės EŽTT ir Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitete Karolinos Bubnytės-Širmenės, per pastaruosius trejus metus teisminiam nagrinėjimui perduotas panašus prieš Lietuvą pateikiamų peticijų skaičius dėl galimų žmogaus teisių pažeidimų. 2019 m. - 396 peticijos, 2018 m. - 438, 2017 m. - 401 peticija.

„Lietuva ir kitos Baltijos šalys išlieka tarp tų valstybių, kurios nekelia didesnių problemų EŽTT. Veiksmingas bendradarbiavimo mechanizmas padeda spartinti bylų parengimą ir nagrinėjimą, todėl jų išnagrinėjama daugiau - sako K. Bubnytė-Širmenė. - Nuo 1995 metų, kai mūsų valstybė prisijungė prie Žmogaus teisių konvencijos, iš viso buvo priimta apie 200 sprendimų EŽTT nagrinėjamose bylose ir daugiau negu pusė jų - per pastaruosius penkerius metus".

2019 m. bylose, kuriose buvo nustatyti Konvencijos pažeidimai, patvirtinti taikūs susitarimai ar Vyriausybės vienašalės deklaracijos, buvo priteista išmokėti 193 578 eurai - viena mažiausių sumų per pastaruosius penkerius metus. 2018 m. skirta kompensacijų už patirtą žalą 507 952 eurai, 2017 m. - 151 322 eurai; 2016 m. - 226 416 eurų, 2015 m. - 226 708 eurai.

Europos Taryba, vykdydama 42 sprendimų įgyvendinimo priežiūrą, sustiprintą kontrolę taikė 3 bylose, tačiau ir šioje srityje Lietuva nekelia ypatingų problemų. Pavyzdžiui, iš 1663 EŽTT sprendimų prieš Rusiją sustiprinta priežiūra taikyta daugiau nei pusėje - 956 bylose, prieš Italiją - iš 198 sprendimų 80 bylų, prieš Turkiją - iš 689 sprendimų 238 bylose, prieš JK - iš 16 sprendimų 8 bylose.

Nors vis dar nemažai Europos žmogaus teisių konvencijos pažeidimų yra susiję su netinkamomis įkalinimo sąlygomis, bet didžioji dalis bylų apima 2013-2015 m. laikotarpį, dažniausiai nurodant dabar jau uždarytą Lukiškių kalėjimą.

Pasak Vyriausybės atstovės EŽTT ir Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitete K.Bubnytės-Širmenės, kaip ir ankstesniais metais, absoliuti dauguma Konvencijos pažeidimų nustatyta dėl ydingo teisės taikymo. Todėl ir toliau didelis dėmesys bus skiriamas stiprinti Žmogaus teisių Konvencijos žinomumą ir prieinamumą - verčiami į lietuvių kalbą prieš Lietuvą priimti sprendimai, apie juos informuojamos atitinkamos nacionalines institucijos, kad būtų užtikrinta kuo veiksmingesnė Konvencijos pažeidimų prevencija.