Pašnekovo teigimu, filosofijos istorija suteikia tvirtą mąstymo pagrindą, kviečia pasirinkti savo kelią, artimą filosofijos mokyklą. Jis pabrėžia, kad filosofija nėra vien papildymas kitų disciplinų, tačiau kiti mokslai, nuo tiksliųjų iki socialinių, gali padėti formuluojant ir sprendžiant filosofijai svarbius klausimus apie kūrybiškumą, laisvę, orumą ir daug kitų. Filosofija skatina gyvą mąstymą apie įvairius žmogaus gyvenimo aspektus ir iššūkius, kurių vienas aktualiausių yra technologijos.

„Technologijų iššūkis žmonių gyvenimui iškilo dar XX a. viduryje, kai buvo klausiama, ką reiškia aklas pasitikėjimas jomis, kur tai veda, kodėl toks mąstymas gali būti patologinis. Reikėjo iš naujo suprasti, kad technologijos – pagalbininkai žmogaus kūrybingumui ir gebėjimams išskleisti, o ne kokia nors kita būtis savaime, ne maginė priežastis. Tas pats sakoma ir kai kalbame apie dirbtinį intelektą, kuris kartais klaidingai vertinamas kaip kas nors aukščiau nei žmogaus kūrybingumas, ir pamirštama, kad tai yra galimybė žmogui labiau išreikšti save ir turiningiau, sveikiau būti“, – paaiškina prof. G. Mažeikis.

Naujos tendencijos

Naujoji filosofija, pradedant nuo Apšvietos laikotarpio, suprato, kad žmonių gerovė priklauso ne nuo vienybės, o nuo įvairiausių galių pusiausvyros, įvairovės, skirtingų asmenų įgalinimo ir tarimosi – pavyzdžiui, suteikus saviraiškos laimę ir teisę moterims, negalią turintiems asmenims, kitos rasės ar nepanašių emocijų, lyties ir vaizduotės žmonėms. Šiuolaikinė filosofija akcentuoja bendruomeniškumą, kviečia priimti skirtingas pažiūras, priešingai nei senoji filosofija, kuri ieškojo visuotinio idealo.

„Šiandien jau kalbama apie socialinių ir kultūrinių pokyčių greitį, įvairovės dinamiką, paskui kurią nespėja daugelio religijų ir politikų galvos, mąstančios, lyg kieme būtų XVII a. Nauja filosofija prabilo apie būtinybę išlaisvinti savo protą iš įvairiausių pančių: aristokratinių, kapitalistinių, masių ideologijos, autoritarinės ir totalitarinės valdžios, siekiant suprasti kultūros, kapitalo, socialinės komunikacijos reikšmę ir savo gyvenimo prasmę. Naujoji filosofija siekia kritiškai suprasti augančią įvairovę, atmenant, kad dalis skirtybių gali būti nuodinga, destruktyvi, patologiška“, – pažymi pašnekovas.

Naujoji filosofija siekia kritiškai suprasti augančią įvairovę, atmenant, kad dalis skirtybių gali būti nuodinga, destruktyvi, patologiška.

Abejoja net savimi

Prof. G. Mažeikis pabrėžia, kad šiuolaikinę filosofiją apibrėžia ne tik įvairovės iššūkis, bet ir būtinybė apsaugoti žmogų nuo neatsakingumo ir cinizmo, o pasaulį – nuo desperatiškų, naikinančių veiksmų. Žinoma, nepaisant naujovių, daug išminties vis dar galima pasisemti iš praeities mąstytojų.

„Praeities filosofai moko mus mąstyti, tik ne taip, kaip ideologijos fanatikai gina Didžiojo brolio šūkius. Filosofija abejoja net pati savimi. Platonas pamokys dialektikos, gebėjimo interpretuoti mitus, o Aristotelis paaiškins logikos dėsnius ir pateiks vieną iš galimų etikos teorijų. Jų filosofija reikšminga, bet ne labiau nei Immanuelio Kanto, Georgo Hegelio, Theodoro Adorno ar Slavojaus Žižeko. Filosofijos tekstai remiasi jos istorija, kurią ji pati ir kritikuoja, išranda naujų tiesos aiškinimo būdų, kuriais čia pat abejoja ir kuria naujus konceptus, kurių ne visi gali būti naudingi ir teisingi“, – akcentuoja VDU Filosofijos katedros profesorius.

Pasak profesoriaus, jei jis galėtų valandą praleisti su bet kuriuo filosofu istorijoje, išsirinkti būtų nelengva – kiekvieną dieną norėtųsi susitikti vis kitą mąstytoją, priklausomai nuo to, kas tuo metu kelia nerimą ar kokius klausimus norisi tyrinėti. „Šiandien norėčiau paklausti Kaune gimusio pasaulinio garso filosofo Emmanuelio Levino apie prieškario Kauną ir jo santykį su Slabados ješiva, Levo Karsavino – apie jo Kaune išplėtotą asmenybės filosofiją ir kaip tai siejasi su jo tragiška tremtimi į Abezės lagerį. Norėčiau apie Baroko laikotarpio teatrą svarstyti su mano draugu Leonidu Donskiu“, – atskleidžia prof. G. Mažeikis.

Plačios galimybės

VDU vykdomos filosofijos studijos, prof. G. Mažeikio teigimu, padeda studentams geriau suprasti šiuolaikinę visuomenę ir daugialypį, daugiamatį pasaulį, moko formuluoti ir analizuoti mokslines problemas.

„Studijose prisimenama tarpukario Kaune veikusio Lietuvos universiteto filosofija, puoselėjamas Lietuvos filosofijos paveldas ir, kita vertus, suvokiama šiuolaikinės socialinės, kultūrinės, politinės filosofijos galimybė. Universitete plėtojama filosofijos istorija, fenomenologija, kritinė teorija ir naujojo racionalizmo teorijos. VDU Filosofijos katedra bendradarbiauja su kitais Europos ir pasaulio filosofais ir jų universitetais“, – pasakoja mokslininkas.

Bakalauro studijų programa „Istorija: Filosofija ir idėjų istorija“ supažindina su filosofijos istorija, šiuolaikinėmis kryptimis ir praktika, moko analizuoti socialinę, kultūrinę, politinę šių dienų tikrovę.