Zigmantas Balčytis pareiškė atsistatydinąs, nes mano, kad šeima ir vaikai yra svarbiau

“Atsistatydinu, nes nebenoriu sudaryti prielaidų spekuliacijoms ir interpretacijoms mano sūnaus tema, nors teismo sprendimas jam, kaip ir visada tikėjau, buvo palankus”, - viešame pareiškime vakar teigė Z.Balčytis.

Kiti darbai - ne prastesni

Ministras tvirtina nesilaikąs posto ir manąs, kad šeima ir vaikai yra svarbiau: “Sąžiningai dirbau ministru beveik šešerius metus. Dabar noriu grąžinti bendravimo skolą ir išvaduoti savo šeimą nuo pastaruosius metus tvyrojusios įtampos. Šį sprendimą priėmiau atsižvelgdamas į savo sąžinę ir įsitikinimus.”

Pranešęs apie pasitraukimą iš posto, Z.Balčytis surengė spaudos konferenciją ir atsakė į žurnalistų klausimus.

- Kas pastūmėjo Jus žengti tokį žingsnį? Dar pirmadienį Jūs džiaugėtės teismo nuosprendžiu, kuriuo buvo išteisintas sūnus, ir net neužsiminėte apie jokį atsistatydinimą.

- Aš tikrai esu patenkintas tuo, kad teisinė sistema mūsų demokratinėje valstybėje veikia. Šis atsistatydinimas reiškia tai, kad yra ir kitų, ne ką prastesnių, darbų tiek Seime, tiek mano rinkimų apygardoje. Ministro postas nėra tas tikslas, kurio žmogus turi siekti. Mes privalome atsižvelgti ir į savo aplinką bei savo šeimą.

- Ar nemanote, kad Jums reikėjo atsistatydinti dar prieš teismo nuosprendį?

- Tada mes būtume likę kalti. Deja, gyvename tokioje valstybėje: jeigu būčiau tai padaręs prieš nuosprendį, tai lyg ir būčiau pripažinęs visas kaltes. Manau, kad dabar pasielgiau taip, kaip ir reikėjo pasielgti normaliam politikui.

- Ar kas nors dar galėtų paveikti Jūsų sprendimą?

- O kam to reikia?

Dėl euro nesijaučia kaltas

- Ar Jūsų apsisprendimui turėjo reikšmės eurokomisarės Dalios Grybauskaitės kritika dėl Europos Sąjungos lėšų panaudojimo, dėl infliacijos valdymo planų ir dėl nesėkmės bandant įteisinti šalyje eurą?

- Ne, jokiu būdu. Euro įvedimas nėra vien finansų ministro klausimas, tai yra užsienio politika. Pati komisarė buvo pripažinusi, kad Lietuvai trūko užsienio valstybių palaikymo. Lemtingi buvo ir objektyvūs dėsningumai: naftos produktų ir maisto prekių brangimas bei kiti veiksniai, dėl kurių didėjo infliacija.

Mes visada reaguojame į komisarės pastabas, tačiau pagal 2006 metų ES lėšų panaudojimo duomenis esame 7-oje vietoje iš 15 valstybių. Taigi manau, kad Lietuva yra neblogoje situacijoje.

- Ar vis dėlto jaučiate asmeninę atsakomybę už tai, kad euras nebuvo įvestas?

- Aš manau, kad padariau viską, kas tikrai buvo mano jėgoms. Įvyko 18 susitikimų su kitų valstybių finansų ministrais, užsienio šalių ambasadoriais. Tai, kad mūsų infliacija bus vos 0,07 proc. didesnė už nustatytą infliacijos rodiklį, iš anksto nuspėti negalėjo niekas. Manau, kad mes padarėme tikrai didelį darbą, išgarsinome Lietuvą ir jos siekius, parodėme, kokia yra mūsų ekonomikos vystymosi dinamika, kiti pozityvūs dalykai ir šiandien Europos Sąjungoje į mus žiūrima pagarbiai.

Nepakeičiamų nėra

- Jūs vardijate tik teigiamus rezultatus ir nuopelnus, bet gal vis dėlto jaučiate, kad kaip finansų ministras nepadarėte ko nors iki galo?

- Nėra žmonių, kurie dirba be klaidų, bet nemanau, kad mano darbe pasitaikė kokių nors išskirtinių klaidų. Vienas finansų ministras tikrai negali ką nors padaryti arba ko nors nepadaryti. Ministerijoje dirba per 400 žmonių. Tai labai kvalifikuoti žmonės ir aš tikrai labai džiaugiuosi, kad teko su jais dirbti.

- Kokia buvo premjero reakcija, kai jam pranešėte apie savo atsistatydinimą?

- Mes su juo kalbėjomės valandą, aptarėme visus būdus ir galimybes, ir manau, kad premjeras mane žmogiškai suprato.

- O gal vis dėlto atsistatydinote paragintas premjero arba Prezidento?

- Ne, čia yra mano asmeninis sprendimas, pagal mano sąžinę ir įsitikinimus.

- Ar nemanote, kad dabar pasitraukdamas pakenksite Vyriausybės stabilumui?

- Ne, nemanau. Mes turime vieną kartą įsisąmoninti, kad nepakeičiamų žmonių nėra.

- Gal žinote, kas bus Jūsų įpėdiniu?

- Ne mano kompetencija kalbėti apie įpėdinius, tačiau jo ilgai laukti nereikės.