Kai kurios didžiųjų miestų kapinės yra ne tik nepakankamai prižiūrėtos, jose nėra žemėlapių, kurie padėtų orientuotis kapinių lankytojams, norintiems aplankyti žinomų žmonių kapus. Taip teigia Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė Gražina Drėmaitė. „Iš tikrųjų tai yra labai didelė problema mūsų didžiosiose kapinėse“, – mano ji.

Pasak Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkės, visų Lietuvos kapinių šeimininkės yra savivaldybės, o dalis jų skiria per mažai dėmesio kapinių priežiūrai. Anot specialistės, kaip bebūtų keista, kuo mažesnis miestelis, tuo geriau jame prižiūrėtos kapinės. O štai mažiausiai dėmesio, pašnekovės teigimu, skiriama kapinėms didžiuosiuose miestuose. „Žinokite, kad Lietuvoje yra savivaldybių, kurios net nežino, kiek jų teritorijoje yra kapinių“, – sako G. Drėmaitė.

Jos manymu, galimas pasiteisinimas, kad kapinių priežiūrai savivaldybės pritrūksta lėšų, yra prastas. Esą yra įstatymas, nustatytos kapų priežiūros nuostatos, ir jų savivaldybės privalo laikytis. „Mes lyg ir vaizduojame teisinę valstybę, taigi turime laikytis to, kas mums pavesta. Mes gauname už savo darbą atlyginimą. [...] Kai yra noras, žinote, nereikia ir didelių pinigų“, – įsitikinusi pašnekovė.

G. Drėmaitė vis dėlto pripažįsta, kad yra vietų, kurios reikalauja investicijų. „Pavyzdžiui, Vilniuje dabar restauruojama didžioji Bernardinų kapinių koplyčia. Be abejo, tam reikalingi pinigai, bet noro ir [tinkamo] požiūrio [trūksta]. Juk neveltui sakoma, kad kultūrinis valstybės veidas atsispindi kapinėse“, – teigia Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė.

Anot G. Drėmaitės, kita ryški problema kapinėse – informacijos trūkumas jų lankytojams. Užsienyje kapinės, kuriose palaidota įžymių kultūros žmonių, tampa kultūrinio turizmo objektais. Jose dažnai iškabinti arba pardavinėjami specialūs žemėlapiai, kad žmonėms būtų lengviau rasti juos dominančių asmenybių palaidojimo vietas. Lietuvoje irgi yra kapinių, kuriose palaidoti žinomi žmonės, pavyzdžiui, Vilniuje – Rasų, Antakalnio kapinės, tik informacijos jose nepakanka. 

„Iš tikrųjų tai yra labai didelė problema mūsų didžiosiose kapinėse, kurios dėl tų palaidotų žmonių apskritai įamžina mūsų kultūros, valstybės istoriją. Kiek kartų prašėme, kad, įeinant į tokias kapines, kaip Rasų, Bernardinų, Saulės kapinės Vilniuje, taip pat į tokias kapines Kaune, prie įėjimo būtų žemėlapiai su numeriais. Juk visos kapinės yra inventorizuojamos“, – pabrėžia G. Drėmaitė. Be to, priduria ji, labai didelė dalis jų yra kultūros paveldas, kuris yra registruotas mūsų valstybės registre.