Savo, kaip vartotojo, teisėmis jaunieji kauniečiai iki šiol rūpinosi labiau nei savo teise į orumą. Teisingumo ministerijos atstovai viliasi, kad padėtis pasikeis – iš dalies ir dėl specialių pamokų, kuriose miesto mokiniai buvo mokomi apginti savo teises ir nepažeisti kitų žmonių teisių.

Aktyviai domėjosi

Teisingumo ministerijos projektas "Aš žinau savo teises" vyko 30-yje mokyklų penkiuose didžiausiuose šalies miestuose. Kaune pamoką apie savo teises išklausė Palemono ir Stasio Lozoraičio vidurinių mokyklų, Jono Pauliaus II, Jono Basanavičiaus ir "Santaros" gimnazijų moksleiviai.

Šiose mokyklose su mokiniais bendravusi lektorė Ineta Janušytė kauniečius išskyrė kaip vienus aktyviausių projekto dalyvių. "Kaune labai aktyvūs mokiniai, nori žinoti savo teises, turi daug klausimų. Tikri šaunuoliai", – džiaugėsi specialistė.

Anot I.Janušytės, mokiniams buvo ne tik pasakojama apie jų teises ir pareigas, bet ir aptariami konkretūs, jaunimui aktualūs, pavyzdžiai, mokinių prašoma išvardyti situacijas, su kuriomis jie patys asmeniškai susidūrė gyvenime ar teko panašių istorijų girdėti iš draugų.

"Mokiniai labai domisi aktualijomis. Viena mergina paklausė, ar tarp jaunimo dabar labai išpopuliarėjusi daina "Šėtone, prašau" pažeidžia kieno nors teises", – sakė I.Janušytė. Sykiu ji pastebėjo tendenciją, kad, viena vertus, jaunimas gina savo teises, kaip, pavyzdžiui, grąžina nekokybiškus batus atgal į parduotuvę, kita vertus, paklausti, ar socialiniuose tinkluose yra sulaukę įžeidžiančių komentarų, dauguma linkčiojo, bet teigė į policiją dėl to nesikreipę – nebuvę tikri, ar pareigūnai pagelbėtų nustatyti pažeidėją ir apginti savo teises.

Bijo fotoaparato

"Susidarė bendras įspūdis, kad bendrai mokiniai mažai žino savo teises, tačiau jiems yra sunku jas išskirti, įvardyti, identifikuoti. Kai papasakoju kokį pavyzdį, jiems kyla asociacijų su realiais atvejais, tačiau kai prašau išvardyti, jie težino vieną kitą: teisę į laisvę, gyvybę, mokslą", – pasakojo specialistė.

Pasak I.Janušytės, Kauno moksleiviai ypač domėjosi dviem teisėmis: teise į orumą ir teise į atvaizdą.

"Daug klausimų jaunimui kilo apie fotografijas. Jie klausė, kodėl mokyklose juos nuolat fotografuoja, ir ar gali nuotraukos būti viešinamos, jei jie to nenori. Panašių klausimų kilo ir kitų miestų mokyklose. Pamatę fotoaparatu nešiną fotografą vaikai netgi slepiasi", – stebėjosi teisės specialistė.

Lektorei mokinių paklausus, kodėl jie taip įtariai reaguoja, šie sakė tiesiog nesuprantantys, kodėl juos būtina fotografuoti. "Jie nesupranta, kuo skiriasi vieša erdvė, kur juos galima fotografuoti ir viešinti nuotraukas, ir privati erdvė, kurios aplinkoje darytos nuotraukos be jų sutikimo negali būti viešinamos", – pastebėjo I.Janušytė.

Nemažai klausimų moksleiviai uždavė ir apie orumą – kur kreiptis, jei jis buvo pažeistas, ir kada jis laikomas pažeistu. I.Janušytė juokėsi, kad pasibaigus pamokai tik ir girdėjosi komentarai: "čia mano privatumas", "čia mano orumas".

Išgirdo apie bausmes

"Papasakojau ir kokių nuobaudų gali sulaukti žmogus, pažeidęs jų teises. Tačiau pabrėžus, kad administracinė atsakomybė taikoma asmenims jau nuo 16 metų, viskas apsiverčia į kitą pusę – paaiškėja, kad nubausti gali būti ir patys moksleiviai, jei pažeistų kito asmens teises", – sakė I.Janušytė. Anot specialistės, jaunuoliai tokios atsakomybės neišsigando, tik buvo nustebinti, kad už įžeidimą Baudžiamajame kodekse yra numatyta iki vienų metų nelaisvės atėmimas.

Pamokoje buvo užsiminta ir apie žalingus įpročius viešojoje vietoje. Mokiniams aiškinta, kodėl yra draudžiama rūkyti laiptinėse ar mokyklos teritorijoje, kodėl negalima vairuoti neblaiviam. "Supratau, kad mokyklose šia tema ir taip yra diskutuojama, ji yra įtraukiama į mokinio pareigas", – sakė specialistė.

Beveik suaugę

Anot I.Janušytės, projektu "Aš žinau savo teises" siekiama parodyti, kad nors 10–11 klasių moksleiviams dar nėra 18 metų, jie turi teises ir jas gali ginti. "Nors nepilnamečiai dar nėra visaateisiai visuomenės dalyviai, tačiau vis tiek turi daug teisių. Kad ir ta pati teisė į orumą, kuri šiuolaikiniam jaunimui yra itin aktuali", – pabrėžė lektorė.

Šiemet Teisingumo ministerijos užsakymu atliktos Baltijos tyrimų apklausos duomenimis, savo, kaip piliečio, teisėmis ir pareigomis mažiausiai domisi būtent jauni Lietuvos gyventojai: tik 35 proc. 15–29 metų respondentų nurodė, kad domisi, ir net 61 proc. – kad visiškai nesidomi savo, kaip piliečio, teisėmis, laisvėmis ir pareigomis.

Tyrimas taip pat atskleidė, kad 83 proc. šalies gyventojų norėtų, kad jaunimas jau mokyklose būtų supažindintas su teisės pagrindais.

Jaunų piliečių teisės ir pareigos

14–18 metų jaunuoliai turi:

Teisę į laisvę, į gyvybę, į vardą, į atvaizdą, į orumą, į žodžio laisvę, į mokslą/darbą, į socialinę apsaugą, į sveikatos priežiūrą, į nuosavybę, į privatumą. Taip pat turi teisę vienytis į bendrijas, politines partijas, profesines sąjungas, dalyvauti šalies valdyme. Turi minties, tikėjimo ir sąžinės laisvę.

Teisę į deramą tėvų ir šeimos elgesį su juo; teisę nepatirti smurto šeimoje; teisę nebūti diskriminuojamam; teisę eiti į mokyklą.

Teisės ir laisvės bus apgintos tik tada, kai jos bus saugomos.

Svarbu ne tik ginti savo pažeistas teises, bet ir pačiam siekti nepažeidinėti kitų žmonių teisių.

Nepilnamečiai nuo 14 iki 18 metų gali:

savarankiškai disponuoti savo uždarbiu arba stipendija, savo indėliais bankuose;

savarankiškai atsakyti už žalą, padarytą kitiems asmenims;

sudarinėti smulkius buitinius sandorius;

įgyvendinti savo autorines ir išradėjų teises;

gali sudarinėti sandorius tik turėdami tėvų (globėjų) sutikimą.

Administracinė atsakomybė yra taikoma asmeniui nuo 16 metų:

Gali būti konfiskuota nusižengimo priemonė – kompiuteris, telefonas, transporto priemonė ar pan.

Skirta bauda tėvams

Viešas atsiprašymas

Įspėjimas raštu

Areštas

Kur kreiptis?

Pagrindinės įstaigos, į kurias gali kreiptis, kai teisės pažeistos:

policija,

Valstybinė darbo inspekcija,

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba,

Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba.

Pagalba, kurios gali sulaukti telefonu ir internetu:

"Vaikų linija",

"Jaunimo linija",

"Vilties linija",

"Pagalbos moterims linija".