Kone kiekvienas girdėjo istorijų, kai dėl perpildytų lėktuvų dalis keleivių juose netenka savo vietos, nors bilietą turi, bet lieka už borto.

„2 proc. dažniau keliaujančių lietuvių susidūrė su šia problema per pastaruosius dvylika mėnesių. Čia susidaro visai nemažas skaičius“, – teigė „Oro skundo“ įkūrėjas Balys Rimkus.

Taip nutinka dėl to, nes avialinijos parduoda daugiau bilietų nei lėktuve yra vietos.  

Į nemalonią statistiką pakliuvo ir kaunietė Sigita. Už greitesnį įlaipinimą ji sumokėjo papildomus 100 eurų, bet į lėktuvą galėjo ir išvis neįlipti.  

„Užsižiebė raudonai aparatas ir sako darbuotoja, kad jūs esate „on hold“, atsisėskite, sulips visas lėktuvas ir jeigu rasime vietų, tada galbūt jus priimsime“, – pasakojo kaunietė S. Padriezė.

Galiausiai Sigitai vieta atsirado, tačiau kartėlis dėl situacijos liko. Pasidalinus istorija socialinėse medijose, masiškai ėmė piltis komentarai tų, kuriems taip pat teko susidurti su panašia situacija. Ir taip nutinka ne tik su pigiomis, o su visomis avialinijomis.  

„Kitą vertus, žmonės skraido ir į savo artimųjų laidotuves. Arba gali skristi jaunieji ir tada jaunikį įleis, o jaunosios ne, tai neįvyks visa šventė“, – akcentavo moteris.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Tokiu atveju neįlaipintiems keleiviams turėtų būti parūpinta vieta kitame lėktuve artimiausiu metu. 

„Su žemų kaštų oro linijomis, kurios turi ta pačia kryptimi vieną skrydį per savaitę, gali pasiūlyti po savaitės, kas dažnai netinka, mat žmonėms reikia grįžti į darbus arba kaip tik važiuoti atostogauti“, – pabrėžė B. Rimkus.

Jeigu neįleidus į lėktuvą siūlo bilietą už kelių dienų, keleiviams artimiausią skrydį tenka pirkti už savo pinigus, o kompensuoja ne visada. Dažnai nepadengia ir daugiau patirtų nuostolių.

„Oro linijos prisideda daug visokių apsunkinančių dalykų tam, kad neišmokėtų arba išmokėtų vėliau. Naudoja psichologinius modelius, tikisi, kad nesikreipsi, pamirši, sueis senaties terminai, kurie yra skirtingi“, – aiškino „Oro skundo“ įkūrėjas.

Kai neišeina susitarti su oro vežėjais, gyventojai kreipiasi į valstybinę instituciją – Transporto saugos administraciją.

Oro linijos prisideda daug visokių apsunkinančių dalykų tam, kad neišmokėtų arba išmokėtų vėliau.

Pastaroji šiemet jau gavo dešimt skundų dėl lėktuvų perpildymo. Kai pernai tokių skundų buvo tik keturi.

Jeigu jūsų į neįsodino į lėktuvą, skrendantį į Lietuvą, o avialinijos atsisakė skirti kompensaciją, mūsų šalies valstybinės institucijos negalės padėti.  

„Jeigu keleivis buvo neįlaipintas, jo skrydis atšauktas ar vėlavo iš Rygos oro uosto, tai keleivis turi kreiptis ne į mus, bet į Latvijos įgaliotą instituciją“, – kalbėjo Transporto saugos administracijos skyriaus patarėjas Gediminas Kisielis.

Transporto saugos administracija gali tik paprašyti avialinijų jums sumokėti už patirtus nuostolius, bet avialinijos neprivalo institucijos klausyti. Ne visada ir klauso.  

„Oro vežėjų negalime įpareigoti. Administracijos išvados yra rekomendacinio pobūdžio. Jeigu nepavyksta, tada vienintelis kelias keleiviui yra kreiptis į teismą“, – sakė G. Kisielis.

Net jeigu oro vežėjai kompensacijas sumoka, jos neretai būna per mažos.  

„Kompensacijų sumos nesikeitė jau 20 metų, infliacija suvalgė 45 proc., o išsinuomoja automobilius, nusiperka bilietus į brangius koncertus ir viskas tas dingsta“, – teigė B. Rimkus.

Europos Sąjungos Transporto ir energetikos taryba užsimojo dar labiau mažinti kompensacijas už vėluojančius ar atšauktus skrydžius. Tai žada daryti nuo kitų metų.