Šis kandidatas, portalo duomenimis, atrankos komisijoje surinko mažiausiai balų, tačiau E. Pašilis pasirinko būtent jį.

Generalinės prokuratūros atstovė Elena Martinonienė tvirtino, kad ši maždaug 12 metų senumo istorija apie E. Pašilio ir J. Gelumbausko asmeninę draugystę nėra slepiama. Tačiau E. Pašilio ir J. Gelumbausko asmeninis ryšys, susijęs su vaiko krikštijimu, nėra nei visuotinai žinomas, nei oficialiai šių pareigūnų deklaruotas kaip galimas viešųjų ir privačių interesų konfliktas.

E. Martinonienės aiškinimu, generalinis prokuroras geriausią kandidatą atsirenka pagal savo vidinį įsitikinimą, jo motyvuoti niekaip nėra įpareigotas ir pats to daryti nei šiuo, nei kitais atvejais nėra linkęs.

Skirdamas Panevėžio apylinkės prokuratūros vadovą, E. Pašilis rinkosi iš trijų kandidatų: Sandros Povilonienės, Manto Jurkėno ir J. Gelumbausko. Generalinės prokuratūros vadovas galėjo neatsižvelgti į tai, kad pirminiame atrankos etape, kai pretendentus įvertino Prokurorų atrankos komisija, būtent J. Gelumbausko surinktų balų vidurkis buvo mažiausias – 63,4 balo. M. Jurkėnas jį aplenkė surinkęs 64,6 balo, tuo metu S. Povilonienės pranašumas siekė 79,6 balo.

„Į šias pareigas skiria tik generalinis prokuroras“, – sakė E.Martinonienė.

Ji tikino, kad E. Pašilis šiuo atveju negalėjo nusišalinti nuo sprendimo.

E. Pašilis padarė rimtą klaidą

E. Pašilio veiksmus skiriant vyriausiuoju Panevėžio apylinkės prokuroru savo dukros krikštatėvį turėtų nagrinėti Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK), sako Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė „valstietė“ Agnė Širinskienė.

Kitas šio komiteto narys opozicinių socialdemokratų atstovas Julius Sabatauskas mano, kad E. Pašilis padarė rimtą klaidą, ją ištaisyti gali atšaukdamas savo sprendimą.

„Tokie interesų konfliktai arba konfliktų regimybės, nes mažų mažiausiai čia yra interesų konflikto regimybė, yra vertinami VTEK, ir tikiu, kad jie pradės pagal žiniasklaidos pranešimus patikrinimą ir įvertins objektyviai situaciją, kiek generalinis prokuroras yra deklaravęs interesus, kiek tas buvimas krikštatėviu yra reikšmingas“, – BNS penktadienį sakė A. Širinskienė.

Nors tiesioginės prievolės deklaruoti krikštatėvio nėra, tačiau interesų konflikto regimybė šioje situacijoje, pasak A. Širinskienės, kyla.

Šiuo atveju generalinis prokuroras padarė didelę klaidą, pakišdamas savo artimą bičiulį, kuris gal ir vertas tos pareigybės, bet gal ne šiandien, o ryt ar dar vėliau.

„Manau, kad ir pačiam generaliniam prokurorui reikėtų paaiškinti esamą situaciją. (...) Bet situacija nėra labai maloni, ypač matant, kaip teismų sistema pastaruoju metu susiduria su problemomis, tai nekelia paskui visuomenės akyse pasitikėjimo teisėsauga“, – teigė A. Širinskienė.

Jis žadėjo aiškintis, ar įstatymai iš tiesų, kaip teigia Generalinės prokuratūros atstovė, nenumato tokiuose skyrimuose galimybės generaliniam prokurorui nusišalinti nuo sprendimų.

„Jei yra įstatymo spraga, o realios situacijos paprastai ir padeda tas spragas atskleisti, tai teks priimti sprendimus numatant galimybes prokurorams elgtis ir pagal sąžinę, ir pagal teisės aktų reikalavimus“, – svarstė A. Širinskienė.

J. Sabatauskas: paskyrimas jau sukompromituotas

Kito Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto nario Juliaus Sabatausko manymu, E. Pašilis paskirdamas į aukštas pareigas bičiulį padarė didelę klaidą.

„Pats faktas, kad žmonės turi bendrų ryšių, interesų, gal nebūtų problema. Čia artimos bičiulystės klausimas, bet problema ta, kad atrankoje jis gavo mažiausiai balų ir jo paskyrimą nulėmė būtent tas artimas ryšys, kuris nebuvo deklaruotas. Jei nebūtų artimo ryšio, prielaida akivaizdi – ir tokio paskyrimo nebūtų. Pats tas faktas sukompromituoja visą veiksmą“, – BNS sakė J. Sabatauskas.

„Šiuo atveju generalinis prokuroras padarė didelę klaidą, pakišdamas savo artimą bičiulį, kuris gal ir vertas tos pareigybės, bet gal ne šiandien, o ryt ar dar vėliau. Bet net jei ir dabar bus atšauktas tas veiksmas, tai užkerta kelią jam ateityje būti paskirtam į tas pareigas, kol prokuratūrai vadovauja E. Pašilis“, – svarstė socialdemokratas.

J. Sabatausko vertinimu, šis atvejis – akivaizdi nepotizmo apraiška. Parlamentaro manymu, pats prokuroras J. Gelumbauskas turėtų pasitraukti iš Panevėžio apylinkės prokuratūros vadovo pareigų, o jei to nepadarys, savo paskyrimą turi atšaukti E. Pašilis.

„Kada baigsis tokie paskyrimai, kai į postus paskiriami žemiausius komisijos balus surinkę prokurorai? Kam išvis tos komisijos? Kaip šioje situacijoje pažiūrėti į akis kitiems atrankos dalyviams, kurie gavo gerokai aukštesnį atrankos komisijos įvertinimą?“ – klausė parlamentaras.

J. Sabatausko manymu, net jei tiesioginės prievolės nurodyti krikštatėvį interesų deklaracijoje ir nėra, nes tai nėra giminystės ryšiu, tačiau bent jau prokurorų atrankos procedūros dalyviams turėjo būti žinoma apie E. Pašilio ir J. Gelumbausko ryšį.

Be to, Seimo narys abejojo svarstymais, ar tikrai šioje situacijoje generalinis prokuroras neturėjo galimybės nusišalinti nuo sprendimo.

„O kaip tais atvejis, kai generalinio prokuroro pareigas eina jo pavaduotojas jam esant atostogose, komandiruotėje? Tokios galimybės yra. Kitose įstaigose būta tokių atvejų, kai vadovai suprasdami, kad gali kilti dviprasmiškų situacijų, sąmoningai pasiimdavo atostogų, kad sprendimus galėtų priimti pavaduojantys asmenys“, – teigė J. Sabatauskas.

Generalinis prokuroras išsamiau situaciją žada pakomentuoti penktadienį rengiamoje spaudos konferencijoje. Su J. Gelumbausku BNS susisiekti kol kas nepavyko.