Po kelių atrankos etapų T. Krušna geriausiai įvertintas kandidatas iš trijų Vyriausybės siūlytų, BNS patvirtino informuoti šaltiniai.

Vyriausybė pavasarį į Europos prokurorus taip pat buvo pasiūliusi generalinio prokuroro pavaduotojo Dariaus Karčinsko ir buvusio Klaipėdos apygardos prokuratūros vadovo, šiuo metu Generalinės prokuratūros prokuroro Simono Minkevičiaus kandidatūras.

„Spalio mėnesį Europos prokurorų atrankos komisija, išsakiusi motyvuotą nuomonę, reitingavo Lietuvos pateiktus kandidatus į Europos prokurorus. (...) Teisingumo ministerija pažymi, kad pozicija šiuo klausimu buvo derinama su suinteresuotomis institucijomis – pasiūlyta į Lietuvos Europos prokuroro pareigas teikti pirmą Atrankos komisijos išreitinguotą kandidatą“, – komentare BNS nurodė Teisingumo ministerija.

Ji taip pat nurodė, kad atrankos komisijos vertinimas yra riboto naudojimo, todėl negalinti nurodyti kandidatų reitingavimo eiliškumo.

Tuo metu Generalinė prokuratūra buvo pateikusi informaciją, kad europinės atrankos metu pirmuoju reitinguotas T. Krušna neturi reikiamos bylų tyrimo patirties.

„Susipažinus su minima Komisijos nuomone ir atsižvelgus į tai, kad joje akcentuojama kandidatų praktinė patirtis tiriant sudėtingus finansinio pobūdžio nusikaltimus bei vykdant šių nusikaltimų baudžiamąjį persekiojimą, prokuratūra informavo Teisingumo ministeriją, kad Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiasis prokuroras T. Krušna, eidamas dabartines bei ankstesnes pareigas prokuratūroje, yra atsakingas už prokuratūros tarptautinio susižinojimo sritį, todėl neturėjo galimybės įgyti šio pobūdžio bylų tyrimo praktinės patirties“, – BNS nurodė Generalinės prokuratūros atstovė Rita Stundienė. 

Anot jos, informuojant apie kitų dviejų kandidatų patirtį nurodyta, kad „abu jie yra vadovavę, organizavę ir kontroliavę ne vieną tokio pobūdžio ikiteisminį tyrimą bei palaikę valstybinį kaltinimą finansinio pobūdžio bylose teisme“.

E. Pašilis: niekas nebuvo sumenkintas

Neoficialiomis žiniomis, po šios Generalinės prokuratūros informacijos imta svarstyti, ar gali būti keičiamas kandidatų eiliškumas, tačiau, pasitarus ir su Užsienio reikalų ministerija, nuspręsta jo nekeisti.

Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis BNS patikino, kad pateikiant Teisingumo ministerijai informaciją apie kandidatus nesiekta sumenkinti ar išskirti kurią nors kandidatūrą.

E. Pašilis (V. Skaraičio/Fotobanko nuotr.)

„Atrankos vyko ir vyksta nustatyta tvarka, buvo komisija Lietuvoj sudaryta, buvo išreitinguoti kandidatai, Europos institucijų vėlgi jie buvo išreitinguoti, tik šiek tiek kitaip, prokuratūra tik pateikė atsakymą, papildančią informaciją, atsakant į Teisingumo ministerijos paklausimą. Nė vienas iš kandidatų, patikėkit, nebuvo sumenkintas, ir nė vienas nebuvo išskirtas“, – aiškino E. Pašilis.

Prokuroras T. Krušna sakė išsamiau komentuoti atrankos proceso nenorįs, nes jis dar nesibaigęs, tačiau patvirtino, kad yra sureagavęs ir nusiuntęs paklausimus institucijoms dėl Generalinės prokuratūros teiktos informacijos apie jo asmenį. 

„Galiu patvirtinti vieną dalyką – kad procesas dėl atrankos yra eigoje, galutinis sprendimas nėra priimtas, šituos sprendimus priiminėja Teisingumo ministerija kartu su Užsienio reikalų ministerija, kuomet jie pristato Lietuvos poziciją ir kuomet pasisako dėl kandidato, už kurį turėtų būti balsuojama ES taryboje keliais etapais“, – BNS sakė T. Krušna. 

Jis teigė neturintis duomenų, kodėl ir kokiu teisiniu pagrindu remdamasis generalinis prokuroras E. Pašlis teikė informaciją apie jo asmenį.  

„Generalinio prokuroro pozicija, dėl ko jis pateikė mano asmeninį vertinimą, man nėra žinoma. Nežinau, kokia jis informacija vadovavosi, ir nežinau, kokiu teisiniu pagrindu jis atliko tą vertinimą, nes procedūriškai tas nėra numatyta. Nebūkime juokingi, nes ateisim iki to lygio, kad šalies vienas pareigūnas priiminės sprendimus už dviejų pakopų atranką“,  – kalbėjo prokuroras.

„Man gėda po 20-ties metų darbo aiškintis tokiose situacijose. (...) Aš vienintelis iš Lietuvos teisininkų baudžiamosios teisės srityje esu dirbęs ir Eurojuste, ir Europos Komisijoje – Europos kovos su sukčiavimu tarnyboje“, – pridūrė T. Krušna.

Man gėda po 20-ties metų darbo aiškintis tokiose situacijose.

Generalinis prokuroras E. Pašilis anksčiau ne kartą yra sulaukęs kritikos dėl vykdomų prokurorų atrankų, kai į aukštas pareigas skiriami prokurorai nepaisant komisijų vertinimo. Pavyzdžiui, šiemet kovą jam teko aiškintis dėl sprendimo Panevėžio apylinkės prokuratūros vadovu skirti savo dukros krikštatėvį Julių Gelumbauską, nors pastarasis surinko mažiausiai balų atrankoje tarp pretendentų. Pats E. Pašilis tikina vertinantis kandidatus tik pagal kompetencijos kriterijus. 

Procedūros gali užtrukti

Europos Sąjungos Tarybai šiuo metu pirmininkaujanti Suomija planavo, kad Taryba iki šių metų pabaigos paskirs visų valstybių deleguojamus atstovus į Europos prokurorų pareigas.

Tačiau, anot teisingumo ministro Elvino Jankevičiaus, šis procesas gali užtrukti dar kelis mėnesius.

„Mes tos atrankos nekvestionuojam, kaip išreitingiuota, taip ir lieka, nors dvi šalys kvestionuoja – Belgija ir Portugalija, Maltos du kandidatai yra išbrokuoti, neprileisti prie reitingavimo, dėl to viskas užsitęs, todėl galutinis sprendimas bus tik po kelių mėnesių ES Taryboj“, – BNS sakė E. Jankevičius. 

Kuriama Europos prokuratūra kovos su sukčiavimu ir korupcija Europos Sąjungos (ES) paramos srityje bei kitomis nusikalstamomis veikomis. Šiuo metu sukčiavimo ar korupcijos nusikaltimų baudžiamąjį tyrimą gali atlikti tik nacionalinės institucijos.

Planuojama, kad naujoji institucija turės būstinę Liuksemburge. Kiekviena ES narė naujai įstaigai turi pateikti po tris kandidatūras: vienas prokuroras dirbs būstinėje Liuksemburge, dar du – bendrijos valstybėse. Europos prokurorai skiriami maksimaliai šešerių metų kadencijai.