Oro užterštumą gali sumažinti tik pasikeitusios meteorologinės sąlygos, tačiau, pasak sinoptikų prognozių, kol kas reikšmingų pokyčių nenumatoma.

Prognozės niūrios

Tik šventinį savaitgalį tiek dėl kai kur nulijusio lietaus, tiek dėl sumažėjusių transporto srautų oras tapo švaresnis. Tačiau neilgam. Po švenčių vėl suintensyvėjus transporto srautams, vyraujant sausiems orams ir palankioms teršalų kaupimuisi sąlygoms, kietųjų dalelių koncentracija vėl padidėjo, pirmiausia didžiuosiuose šalies miestuose, vėliau ir mažesniuose.

"Oro užterštumas visoje šalyje padidėjęs. Tikėtina, kad normas viršys kietųjų dalelių KD10 ir ozono O3 koncentracijos aplinkos ore, – Aplinkos apsaugos agentūros Oro kokybės vertinimo skyriaus vyriausiosios specialistės Vilmos Bimbaitės tikinimu, artimiausiu metu meteorologinės sąlygos išliks nepalankios teršalams sklaidytis.

Penktadienį paskelbtais Vilniaus Savanorių prospekte esančios oro monitoringo stoties duomenimis, oro užterštumas kietosiomis dalelėmis Vilniuje buvo 89,17 μg/m3. Kai kietųjų dalelių ore vidutinė paros ribinė vertė yra 50 μg/m3. Kaune, ties Noreikiškėmis, – 65 μg/m3.

Tačiau Klaipėdoje situacija gerokai grėsmingesnė. Atvažiuojančiuosius į uostamiestį greitkeliu prieigose jau balandžio 24-ąją pasitiko įspūdinga dulkių siena, pro kurią vargiai skverbėsi saulė ir artėjančio miesto vaizdas. Ir ne specialistui tapo akivaizdu, kad oras toks užterštas, jog tarša tapo matoma plika akimi. Tądien Šilutės plente esą buvo užfiksuota 82–129 μg/m3 koncentracija, o miesto centre esančioje stotelėje – 60 μg/m3. Balandžio 25-osios ryte Šilutės plente buvo užfiksuota net 243 μg/m3 koncentracija (popiet tarša nežymiai nukrito – iki 232), o miesto centre esanti stotelė rodė 165 μg/m3. Kitaip tariant, oro tarša visame uostamiestyje normą viršijo 3–5 kartus.

50 μg/m3 – tokia ir ne didesnė yra kietųjų dalelių ore vidutinė paros ribinė norma, tačiau ji šiuo metu viršijama net iki 5 kartų.

Aplinkos apsaugos agentūros teigimu, didelę įtaką oro užterštumo padidėjimui šiomis dienomis, be įprastinės transporto ir kitų vietinių šaltinių keliamos taršos, turi ir su oro masėmis iš kitų regionų atnešti teršalai. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, iš meteorologinių Žemės palydovų gaunama informacija rodo, kad su oro masėmis iš pietryčių mūsų regiono link nešami teršalai, patenkantys į aplinkos orą dėl miškų gaisrų, kilusių pietrytiniuose Europos regionuose.

Balandžio 24-osios rytą apie nemažą dūmų debesį, besiartinantį nuo Baltarusijos link Lietuvos, pranešė ir klimatologai. Dėl šio gaisro Baltarusijoje buvo net sustabdytas eismas per Raigardo pasienio punktą. Tačiau iš Baltarusijos atėjęs dūmų debesis buvo tik papildomas taršos šaltinis prie Lietuvoje atsirandančios taršos.

Itin sausas pavasaris regione sukėlė jau ne vieną pievų ir miškų gaisrą. Ketvirtadienį didelis gaisras pasiglemžė apie dvidešimt pastatų Šalčininkų rajono Krakūnų kaime. Įtariama, kad jis kilo nuo deginamos žolės.

Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, visoje Lietuvoje vyrauja didelis ketvirtosios klasės miškų pavojus.

Plika akimi nematomos

Kietosios dalelės – tai ore esančių dalelių ir skysčio lašelių mišinys, kuriame gali būti įvairių komponentų: rūgščių, sulfatų, nitratų, įvairių druskų, suodžių. Žinoma, kad kietosios dalelės labai efektyviai absorbuoja toksines medžiagas, mikroorganizmus ir perneša juos į gilesnius kvėpavimo takus, o tai gali sukelti lėtinius apsinuodijimus, alergines organizmo reakcijas.

Būtent todėl patariama atsisakyti sportinių užsiėmimų, bėgiojimų ar vaikščiojimų lauke.

Siūloma net išvykti iš miesto, ypač vyresnio amžiaus žmonėms ir mamoms su kūdikiais bei asmenims, sergantiems bronchine astma ir kitomis lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis.

"Kylančios nuo asfalto, išsiskiriančios dėvintis padangoms, gaisrų metu ar deginant žolę, išmetamos dyzelinių variklių – mažesnės už 1 mikroną dalelės mums atrodo kaip rūkas", – Kauno klinikų darbo medicinos gydytoja Rita Raškevičienė suklusti kvietė vyresnio amžiaus, sergančius astma ir kitomis kvėpavimo ar kraujotakos sistemos ligomis žmones, vaikus iki 5 m., besilaukiančias moteris ir lauko sportininkus.

Didesnės kietosis dalelės, anot jos, sulaikomos viršutiniuose kvėpavimo takuose ir dažniausiai čiaudint ar kosint iš jų pašalinamos, tuo metu smulkesnės dalelės, prasiskverbusios į žmogaus organizmą gali turėti poveikį centrinei nervų sistemai, sukelti širdies, kraujagyslių funkcijų ir kvėpavimo organų sutrikimus.

"Sergantiems lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis, alergiškiems vaikams, kuriems diagnozuota bronchinė astma, tokios aplinkos sąlygos gali sukelti dusulį, stiprų kosulį", – Kauno klinikinės ligoninės vaikų ligų gydytoja pulmonologė Vaida Kudirkienė ragino stebėti savo ir artimųjų būklę. – Jei paūmėję simptomai trunka ilgiau, verta apsilankyti pas medikus."

Silpniausia grandis – vaikai

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) praėjusį penktadienį pranešė, kad oro užterštumui viršijant nustatytas normas, ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų veikla lauke neorganizuojama ir mokinių kūno kultūros pratybos negali vykti lauke.

NVSC specialistai siūlo kiekvieną dieną susipažinti su aplinkos oro kokybės stebėsenos informacija, o pastebėjus padidėjusį oro užterštumą, užtikrinti, kad vaikai nebūtų vedami į lauką.

Vaikų pulmonologė, gydytoja Indrė Butienė teigė, jog kuo mažesnis vaikas, tuo didesnę žalą jam gali padaryti kietosiomis dalelėmis užterštas oras. Anot gydytojos, vaikai dažniau būna lauke, jie bėgioja. Jų kvėpavimo dažnis gerokai didesnis nei suaugusiųjų. Tad vaikų kvėpavimo takuose kietųjų dalelių lieka daugiau nei suaugusiojo organizme. Be to, vaiko kvėpavimo takai yra gerokai jautresni, nes jie dar nevisiškai išsivystę.

"Kuo mažesnis vaikas, tuo jo kvėpavimo takų gleivinė jautresnė. Todėl ar tai būtų virusas, ar kietosios dalelės, tai yra svetimkūnis imuninei sistemai, kuri sukurta, kad organizmas su tokiais dalykais kovotų. Bet kokios dalelės gali sukelti bronchų, astmos paūmėjimus. Nes maži vaikai nemoka išsikosėti ir tos dalelės lieka organizme. O užteršta gleivinė nebeatlieka savo funkcijos. Tad tokie vaikai serga dažniau ir ilgiau", – teigė I.Butienė.

Atsargumo priemonės

Padidėjus aplinkos oro taršai, Visuomenės sveikatos centro specialistai pataria gyventojams riboti darbinę veiklą ir fizinį aktyvumą lauke. Sportuoti ir mankštintis geriau uždarose patalpose arba vietose, esančiose atokiau nuo judrių gatvių.

"Smulkesnės kietosios dalelės, nusėdusios gilesniuose kvėpavimo takuose, gali ten išbūti nuo dviejų savaičių iki vienų metų. Tokiu būdu gali susiformuoti palanki terpė išsivystyti lėtinei ligai. Be to, kietųjų dalelių savybė absorbuoti toksines medžiagas bei mikroorganizmus ir pernešti juos į gilesnius kvėpavimo takus, gali sukelti lėtinius apsinuodijimus, alergines organizmo reakcijas", – Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vyriausioji specialistė Agnė Sabaliauskienė patarė, kaip mažinti susirgimų riziką.

Būnant patalpose stengtis neatidaryti orlaidžių, langų, o vėdinimui naudoti oro kondicionierius su filtrais. Jei tokios galimybės nėra, langus ar orlaides patariama uždengti drėgnu audiniu. Važiuojant autotransporto priemonėmis sandariai uždaryti langus, pasivaikščiojimams rinktis vietas, esančias atokiau nuo judrių gatvių.