Pasaulio Lietuvių bendruomenės pirmininkė Danguolė Navickienė teigia, kad geriausias būdas įteisinti dvigubą pilietybę būtų referendumas dėl Konstitucijos pakeitimo.

Tokią poziciją D.Navickienė žurnalistams išsakė ketvirtadienį po susitikimo su prezidente Dalia Grybauskaite.

„Aš nesu nei Konstitucijos, nei įstatymų ekspertė. Galima pakeisti ir Konstituciją vienu keliu, kitu keliu galima pakeisti įstatymus. (...) Yra įvairių būdų. Geriausias, žinoma, būtų referendumas, bet turime palaukti“, - kalbėjo pirmininkė.

Pasak jos, prieš kelis metus pasaulio lietuviai nebūtų sutikę su siūlymu dvigubos pilietybės klausimą spręsti referendumu, tačiau Lietuvos piliečių nuotaikos šiuo atžvilgiu pasikeitė.

„Dabar lietuvių tauta jau pradeda suprasti, kiek daug yra išvykusių, ir kiekviena šeima, kiekvienas kaimas turbūt šiek tiek yra paveiktas“, - teigė D.Navickienė.

Jos teigimu, susitikime pas šalies vadovę nutarta palaukti, kokią poziciją dėl dvigubos pilietybės išsakys Konstitucinis Teismas, kuris priėmė prezidentės prašymą išaiškinti pilietybės nuostatas.

„Pasikalbėjome, prašymų neturėjau, reikalavimų jokių niekada neturėjome. Nutarėme palaukti kol Konstitucinis Teismas pasisakys. Aš jai padėkojau, kad pateikė prašymą Konstituciniam Teismui“, - kalbėjo Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė.

Ji taip pat pažymėjo, kad nors daug išeivijoje gyvenančių lietuvių nori dvigubos pilietybės, yra „įvairių galimybių“, pavyzdžiui, grįžusieji į Lietuvą gali greitai atgauti pilietybę.

„Nors Lietuvos įstatymai yra gana palankūs tiems, kurie išvyksta, praranda Lietuvos pilietybę, jie gali grįžti ir gana greitai atgauti Lietuvos pilietybę, jeigu nori vėl Lietuvoje gyventi ir būti Lietuvos piliečiais. Norime truputį apšviesti ir mūsų žmones, kad yra įvairių galimybių“, - teigė D.Navickienė.

Pasak jos, sunkiausias klausimas dvigubos pilietybės suteikimas tiems išeiviams, kurie iš Lietuvos išvyko po nepriklausomybės atkūrimo, nes JAV jie patys atsižadėjo Lietuvos pilietybės.

„Sunkiausias klausimas yra tiem “trečiabangiams„, kadangi jie, priėmę Amerikos pilietybę, pakėlė ranką ir sakė, prisiekė atsižadėti kitų. Kai mes atsižadėjome kitų, nebuvo ko atsižadėti, mes buvome politiniai, diplomatiniai benamiai. Kai atsižadėjo tie, kurie atvyko prieš 90-uosius metus iš Lietuvos, tie atsižadėjo Tarybų Sąjungos - dar geriau. O tie, kurie dabar atvažiuoja, jie atsižada Lietuvos“, - sakė D.Navickienė.

„Jų yra sunkiausias kelias. Bet jeigu jie nori to pilietybės, Lietuva yra maža tauta... Čia labai sunkus klausimas. Sunku net už juos kalbėti, kadangi mano didžiausia patirtis vis tiek yra “antrabangių„ ir mūsų tokios nuotaikos, mes per daugelį metų išlaikėme lietuvybę gyvendami svetimuose kraštuose“, - kalbėjo Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė.

Paprašyta išsakyti nuomonę dėl Lietuvos pilietybės nesuteikimo šokėjai ant ledo Isabellai Tobias (Izabelai Tobias),D.Navickienė sakė, kad yra sporto sirgalė ir džiaugiasi matydama Lietuvos trispalvę sporto varžybose, tačiau pabrėžė, kad „Prezidentė saugo Lietuvos įstatymus“.

Po susitikimo išplatintame Prezidentūros pranešime, teigiama, kad „valstybei svarbus kiekvienas, net ir toliausiai nuo jos esantis lietuvis“.

„Pasaulio lietuvių bendruomenė, pasak prezidentės, turėtų tapti ta jėga, kuri padėtų ginti ir užtikrinti lietuvių teises ir interesus visame pasaulyje, aktyviai skatintų išlaikyti ryšį su Lietuva. Aktyvi organizacijos veikla prisidėtų ir formuojant Lietuvos įvaizdį pasaulyje“, - rašoma pranešime.

Prezidentė praeitą savaitę dekretu prašė išaiškinti, ar galima nekeičiant Konstitucijos tik įstatymu nustatyti, kad po Nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną išvykę ir kitos šalies pilietybę įgavę asmenys išsaugotų ir Lietuvos pilietybę.

Dekrete prezidentė pripažįsta, kad tokios nuostatos „sudarytų prielaidas didžiulei daliai Lietuvos Respublikos piliečių tuo pačiu metu būti ir kitų valstybių piliečiais“. Konstitucinis Teismas anksčiau yra išaiškinęs, kad negalimas toks reguliavimas, kai dvigubos pilietybės atvejai būtų ne ypač retos išimtys, bet paplitęs reiškinys.

Šalies vadovė taip pat klausia, ar galima tik įstatymu plėsti atvejų ir sąlygų, kada Lietuvos pilietybė užsienio valstybės piliečiui, gali būti suteikta išimties tvarka, sąrašą bei nustatyti ir kitus atvejus ir sąlygas.

Lietuvos Konstitucijoje numatyta, jog išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis. Ši nuostata įrašyta pirmajame Konstitucijos skirsnyje, kuris gali būti keičiamas tik referendumu.

Manoma, kad pasaulyje gyvena apie milijonas lietuvių kilmės žmonių. Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro duomenimis, 2001-2010 metais iš Lietuvos emigravo 337 tūkst. gyventojų.