Kitą savaitę Seimui turėtų būti pateiktas Prezidentės Dalios Grybauskaitės siūlymas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pirmininku skirti šio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėją Gintarą Kryževičių. Vakar Teisėjų taryba vienbalsiai pritarė tokiam Prezidentės pasirinkimui.

G.Kryževičius interviu dienraščiui teigė, kad elgtųsi kiek nuosaikiau nei buvęs LAT vadovas Vytautas Greičius, kuris ne visuomet buvo pasirengęs ieškoti kompromisų su kitais teisėjais ar politikais.

– Teisėjų taryboje užsiminėte, kad sunkmečiu taupydamas smarkiai pakratytumėte LAT aparatą. Bus atleidimų iš LAT banga, jeigu tapsite pirmininku?

– Mano gyvenimo būdas toks, kad man nereikia nieko, kas susiję su visokiais gėriais. Esu tikras, kad nė vienas teisme neturi teisės naudotis valdišku transportu, išskyrus tiesiogiai su tarnyba susijusius reikalus. Negali būti jokio važinėjimo namo, jokio šiaip pasivažinėjimo po miestą ar kur toliau.

Transporto panaudojimo reikalai bus sutvarkyti patys pirmieji, jeigu būsiu paskirtas pirmininku. Tai ne tik lėšų taupymo, tai ir požiūrio klausimas.

Yra ir kitų sričių, kuriose galima racionaliau naudoti lėšas, taupyti. Tai irgi bus daroma. Neatmetu, kad ir dirbančių ūkinėje dalyje gali pamažėti.

– Tik 22 iš 37 LAT teisėjų atsiliepė į Prezidentės kvietimą dalyvauti pirmininko rinkimuose. Jūs tarp jų. Kodėl?

– Tai susiję su valdžių bendradarbiavimu. Prezidentė paprašė mūsų visų, teismo teisėjų, dalyvauti renkant pirmininką. Ne manęs asmeniškai paprašė, bet mūsų visų. Tie, kurie nesutiko siekti šių pareigų, matyt, turi savo argumentų, kodėl to nepadarė.

Aš manau, kad turime padėti valstybės vadovei, turinčiai didžiosios dalies visuomenės pasitikėjimą, išsirinkti tą, kuris galėtų vadovauti LAT. Ignoruoti Prezidentės raginimą bendradarbiauti, mano požiūriu, nė vienas aukščiausio lygio pareigūnas negali.

Be to, turiu tam tikrą viziją. Jau kurį laiką dirbu LAT, o teismų sistemoje – nuo pat savo karjeros pradžios. Šis tas man toje sistemoje nelabai tinka, šis tas sukelia neigiamą visuomenės reakciją. Tad yra, ką taisyti. Ir aš įsivaizduoju, kaip tai reikėtų daryti.

Mano požiūriu, teisėjas turi būti tas asmuo, kuriam turi būti sudarytos palankiausios sąlygos darbui bei profesiniam tobulėjimui. Kita vertus, teisėjas turi būti moralinis autoritetas. Šioms dviem tiesoms suderinti ir skirčiau didžiausią savo dėmesį.

– Pasitikėjimas teismais labai mažas, tai joks moralinis autoritetas. Kaip įmanoma pakeisti tokį žmonių skeptišką nusiteikimą?

– Yra toks mūsų anekdotas: vargu ar įmanoma, kad teismų reitingai kada nors pasiektų daugiau nei 50 proc., nes teismų sprendimais visuomet nepatenkinti lygiai pusė žmonių, tai yra visi pralaimėjusieji bylose.

Tiesą sakant, ir tų 50 proc. reitingo teismai nepasiekia. Tam yra objektyvių priežasčių. Ilgi teismų procesai ir bylos kelionės per teismų instancijas. Jeigu žmogus priverstas mažiausiai tris kartus eiti į teismą, jis tikrai liks nepatenkintas, netgi jeigu galų gale laimės. Jau nekalbu apie pralaimėjusius. Nesuprantami ir pernelyg sudėtingi, nepakankamai teisiškai pagrindžiami sprendimai. Reikia tikėtis, kad išsprendus mano išvardytas problemas pagerės ir žmonių požiūris į teismus.

– Daug iečių tebelaužoma ginčijantis, ar LAT reikia suteikti administracinių bylų kasacinės instancijos įgaliojimus. Kokia jūsų nuomonė?

– Tai yra politinio apsisprendimo klausimas. Politikai turi apsispręsti, ar palikti esamą administracinės teisenos sistemą – tai apygardos ir Vyriausiasis administraciniai teismai, ar įvesti į ją dar ir LAT kaip kasacinę instanciją.

– Bet politikai paklaus ir jūsų nuomonės, ar LAT reikia suteikti tokius įgaliojimus?

– Pirmiausia reikia savęs paklausti ir išnagrinėti, ką tai duos. Ar tai duos daugiau teisingumo, tvarkos, ar pagerės žmonių požiūris į teismą, ar bus greitesnis bylų, susijusių pirmiausia su žmogaus teisėmis ir jų santykiais su valdžia, nagrinėjimas, ar jis bus efektyvesnis?

Turime atsižvelgti į tai, kad Lietuva yra nedidelė valstybė. Neturi ir negali būti gremėzdiškų organų, kurie tik sulėtina bylų nagrinėjimą. Jeigu normaliai funkcionuoja dviejų pakopų administraciniai teismai, tuomet ir pakankamai efektyviai užtikrinamas bylų nagrinėjimas. Administraciniuose teismuose išugdytas puikus teisėjų aparatas, geri specialistai. Sistema funkcionuoja.

– Vadinasi, toje sistemoje nieko nereikia keisti?

– Aš taip nesakiau. Kasacija tokiose bylose gal ir galėtų būti reikalinga, jeigu ji vystytų teisę, jeigu ji gimdytų doktriną. Tai, mano požiūriu, būtų visai neblogas dalykas. Bet tai reikia išanalizuoti, dėl to padiskutuoti ir būtent dėl to turi apsispręsti politikai, kurie priima įstatymus.

Taigi aš nesu prieš kasacinio teismo administracinėse bylose įgaliojimų suteikimą LAT, bet tokio žingsnio racionalumo klausimas lieka atviras.

– Jūsų požiūris šiuo klausimu smarkiai skiriasi nuo buvusio LAT pirmininko Vytauto Greičiaus nuomonės. Kur dar skiriasi jūsų ir V.Greičiaus nuomonės?

– Vienas žmogus negali lemti nei teismų savivaldos sprendimų, nei kitų teismų valdymo. LAT pirmininkas gali tik diegti tam tikrus savo atsineštus principus, savo viziją. Gali skatinti kitus tai vizijai pritarti.

Esu kolektyvinio darbo šalininkas. Todėl čia reikia ieškoti konsensuso su visais, kompromiso, ieškoti sutarimo su žmonėmis, kurie mano kitaip.

– Buvusiam pirmininkui stigo gebėjimo ieškoti konsensuso?

– V.Greičius turi labai gerą savybę – siekti tikslo taip, kaip jam atrodo teisinga, kaip jis suvokia. Būtų labai sveikintina, jeigu mums pavyktų jį prisitraukti sprendžiant bendrus reikalus. Negaliu paneigti jo didžiulio autoriteto ir tarp teisėjų, ir visuomenėje. Juo pasitikima ir tikrai galiu pasakyti, kad tai atsakingas žmogus.

Bet tam tikrų problemų supratimas ir jų sprendimo būdų paieška gali skirtis. Tai natūralu.

– Nesibaiminate, kad galite dėl kokių nors politinių ambicijų ar įsitikinimų neįtikti politikams Seime ir jūsų nepatvirtins?

– Neatmetu tokios galimybės. Tokia Konstitucija: Prezidentas siūlo kandidatą, bet dėl jo galutinai sprendžia Seimas. Jeigu jis pasakys, kad turiu grįžti į tą patį teisėjo kabinetą LAT pastate, prie to paties kompiuterio, taip ir pasielgsiu.

– Gal jums jau teko bendrauti su politikais siekiant jų prielankumo?

– Su niekuo iš politikų nebendravau. Išvis niekada neturėjau su politikais jokių kontaktų, nes man to tiesiog nereikėjo. Esu karjeros teisininkas, bet ne politikas.

Kandidato į Aukščiausiojo Teismo pirmininkus biografija

Gintaras Kryževičius gimė 1962 m. balandžio 28 d. Vilniuje. 1985 m. baigė Vilniaus universiteto Teisės fakultetą.

1985 m. liepą–1988 m. lapkritį dirbo Aukščiausiojo Teismo sekretoriate skyriaus viršininku – pirmininko padėjėju, 1988 m. gruodį–1989 m. gruodį – Komunalinio ūkio ministerijoje vyriausiuoju juriskonsultu.

1989 m. gruodį–1995 m. kovą buvo Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo teisėjas, 1995 m. kovą–1999 m. balandį – Vilniaus apygardos teismo teisėjas, 1999 m. balandį–2001 m. sausį – Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas.

2001 m. sausį–2007 m. birželį dirbo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėju, 2001 m. balandį–2006 m. spalį buvo šio teismo pirmininko pavaduotojas.

Nuo 2007 m. birželio G.Kryževičius – Aukščiausiojo Teismo teisėjas.