Daugelis klaipėdiečių žino, kad pietinėje miesto dalyje, tarp Debreceno, Gedminų gatvių, Šilutės plento ir Statybininkų prospekto, yra Draugystės parkas su keturiais dirbtiniais vandens telkiniais, kuriuos jungia pratakai. Greta parko buvo pastatytos 21-oji, 22-oji ir 23-ioji vidurinės mokyklos, E. Balsio menų mokykla, pramonės įmonių bendrabučių kompleksas, viešbutis („Jūragis“) bei gyvenamieji namai.

Gyvenu greta Draugystės parko. Dar neseniai parkas ir jo tvenkiniai buvo mėgstama aplinkinių mikrorajonų gyventojų poilsio vieta. Parke žaliavo įvairūs medžiai. Šalia asfaltuotų keliukų stovėjo tvirti suoliukai, greta jų - ketaus šiukšlių dėžės. Švariuose tvenkiniuose plaukiojo antys ir gulbės, žvejai gaudė žuvis. Ant suoliukų sėdėdavo močiutės su vaikaičiais, įsimylėjėlių porelės. Išdidūs klaipėdiečiai į parką atvesdavo iš užsienio atvykusius giminaičius. Deja, ilgainiui Draugystės parkas virto monstru. Parko takelius okupavo kovinių veislių šunų šeimininkai. Jaunimas, bandydamas jėgas, sulaužė suoliukus, ketaus šiukšlių dėžės sumestos į tvenkinius arba parduotos į metalo laužą. Artimiausių namų gyventojai į tvenkinius pradėjo mesti įvairų šlamštą. Paukščių vietą užėmė stikliniai ir plastmasiniai buteliai bei skardinės. Akceleratai, sulaužę suoliukus, ėmėsi laužyti jaunus medelius.

Po tokios aktyvios žmonių „veiklos“ tvenkinys prie „Jūragio“ viešbučio virto apaugusia, dvokiančia pelke. Viksvomis ir meldais baigia užaugti ir kiti tvenkiniai, o pratakai jau seniai užversti šiukšlėmis ir tapo nepraeinamais grioviais. Prie sulaužytų suoliukų suversti kalnai popierinių paketų, alaus skardinių ir butelių. Jų ypač daug netoli buvusios 22-osios vidurinės mokyklos. Į šią netvarką žvelgia savivaldybės pastatytas gražiai apipavidalintas stendas, kuris praeiviams primena, kad jie yra saugomo Draugystės parko teritorijoje.

Kas kaltas, kad taip atsitiko, ir ką reikia daryti, kad Draugystės parkui būtų grąžinta buvusi šlovė? Darbo turėtų imtis moksleiviai, o artimiausių namų gyventojai liautis šiukšlinti – savivaldybė privalo išaiškinti ir nubausti didžiausius šiukšlintojus. Tik mes patys, o ne retkarčiais parke apsilankantys savivaldybės darbuotojai galime grąžinti parkui buvusią šlovę.