Nutarimo projektą su pavedimu Valstybės kontrolei iki kitų metų vasario 1 dienos atlikti tokį auditą registravo 43 parlamentarai, daugiausiai iš Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“, Darbo partijos, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijų.

Kitų metų biudžete švietimui numatyta skirti 3,842 mlrd. eurų – papildomai 540 mln. eurų, palyginti su 3,3 mlrd. eurų finansavimu 2023-iaisiais, ir didžiausia dalis augančių išlaidų tenka švietimo susitarimo įgyvendinimui, kuriuo keliami atlyginimai mokytojams ir mokslo darbuotojams.

Vyriausybė siūlo mokytojų darbo užmokestį kitąmet kelti dviem etapais: nuo sausio – 10 proc., ir panašia proporcija nuo rugsėjo – tiek, kad vidutinė pedagogo alga pasiektų 130 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio. Švietimo susitarimo įgyvendinimui kitų metų biudžete papildomai ketinama skirti per 387 mln. eurų.

Didžioji dalis šios sumos – per 219 mln. eurų – numatyta mokytojų ir pedagoginių darbuotojų atlyginimams, per 84 mln. eurų – dėstytojų, mokslininkų ir neakademinių darbuotojų atlyginimų didinimui.

Su tokiu didinimu sutiko keturios švietimo darbuotojus vienijančios profesinės sąjungos, su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pasirašiusios kolektyvinę sutartį, tačiau nesutinka Andriaus Navicko vadovaujama Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS), kuri algas ragina kelti po 15 procentų.

LŠDPS rugsėjo pabaigoje surengė streiką, kurį spalio viduryje laikinai sustabdė ir jį atnaujinti planuoja kitą savaitę.

Finansų ministerija pateikia skaičius, kad mokytojams, pagal Valstybės duomenų agentūros skelbiamus duomenis, atlyginimas į rankas kitais metais vidutiniškai augs 276 eurais, iš jų 130 eurų – nuo sausio 1 dienos. Dėstytojams ir mokslininkams, atitinkamai, atlyginimas kitais metais augs 440 eurų, iš kurių 140 eurų – nuo sausio 1 dienos.