Parodoje demonstruojami dokumentai iš Gruzijos nacionalinio archyvo, Gruzijos nacionalinio rankraščių centro, Lietuvos valstybės istorijos archyvo, Lietuvos centrinio valstybės archyvo, Kauno apskrities archyvo, Maironio lietuvių literatūros muziejaus. Parodą paįvairina vertingi ir įdomūs leidiniai iš Kauno apskrities viešosios bibliotekos. Ši paroda – kolegiško darbo, geranoriškumo ir smalsumo pavyzdys. Kartu tai yra puikus Lietuvos ir Gruzijos valstybės archyvų bendradarbiavimo pavyzdys, galimybė susipažinti su Gruzijos valstybės kūrimosi istoriniais dokumentais ir paminėti gegužės 26 d. švenčiamą Gruzijos nepriklausomybės dieną.

Unikalūs artefaktai ir kopijos

Parodos ekspoziciją santykinai galima suskirstyti į dvi dalis. Pirmoji skirta bene ryškiausiai simbolinei jungčiai tarp abiejų tautų – Pažaislio vienuolynui ir Gruzijos patriarchui Kirionui II.

Parodos rengėjai turėjo puikią galimybę dar kartą pasidomėti ir Kauno apskrities archyve saugomais Pažaislio vienuolyno dokumentais bei pristatyti juos visuomenei. Todėl čia eksponuojama keletas Kauno apskrities archyve saugomų Pažaislio kamaldulių vienuolyno dokumentų: dokumentai apie įstojimą į vienuolyną ar pasitraukimą iš jo, įvairūs mokesčių kvitai, 1773–1782 m. kamaldulių piniginių pajamų ir išlaidų knyga, statybos bei įvairių susitarimų su meistrais dokumentai, svarbūs fundacinių, žemės valdų nuosavybės dokumentai, vaistų receptai.

Ypač vertingi yra Gruzijos nacionaliniame archyve saugomi dokumentai: 1667 m. dokumentas, liudijantis, kad Lietuvos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Jonas Kazimieras Vaza patvirtino Kristupo Paco fundaciją Pažaislio vienuoliams kamalduliams, įrašant šią fundaciją į LDK mažosios kanceliarijos knygas, pirmojo vienuolyno prioro Jeronimo paskyrimo raštas, 1683 m. vienuolyno vidaus tvarkos taisyklės ir kt.

Parodoje eksponuojami vienuolyno žemėvaldos dokumentai, tiesiogiai susiję su Kauno apskrities archyve saugoma 1817 m. kamaldulių fundacinių, žemės valdų nuosavybės ir teisminių ginčų XVI–XVIII a. dokumentų registro knyga.

Parodos ekspoziciją papuošė neseniai iš Lietuvos užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus gauta dovana – unikalios XVIII a. Pažaislio kamaldulių vienuolių kapitulos knygos kopija iš Gruzijos nacionalinio rankraščių centro.

Domėjosi asmeniškai

Žinome,  kad po 1831 m. sukilimo Pažaislio vienuolynas buvo uždarytas, kamalduliai ištremti, o pats vienuolynas perduotas stačiatikiams. Šį Pažaislio vienuolyno istorijos laikotarpį atspindi 1832 m. ir vėlesnių metų vienuolyno turto surašymo, jo pritaikymo ir pertvarkymo statybos darbų dokumentai, Rusijos valstybės istorijos archyve Sankt Peterburge saugomi 1840 m. parengti vienuolyno pertvarkymo projektai, išvežamų knygų, parduodamo ar išvežto turto sąrašai, etc.

Pažaislio vienuolyno istorija tiesiogiai siejasi su Gruzijos patriarchu Kirionu II, kuris 1907–1908 m. buvo paskirtas stačiatikiams atiduoto vienuolyno archimandritu.

Akivaizdu – Kirionas II domėjosi vienuolyno archyvo dokumentais, jo istorija. Tai liudija parodoje demonstruojami Kiriono laiškai (šiuo metu saugomi Gruzijos nacionaliniame rankraščių centre), 1908 m. Kauno gubernijos atmintinė knygelė, kurioje buvo publikuotas gražia kalba parašytas, kupinas pagarbos lietuvių tautos praeičiai archimandrito straipsnis apie Pažaislio vienuolyną.

Pamilo ne tik per prievartą

Kitoje parodos dalyje pristatomas Lietuvos Metrikoje užfiksuotas pirmasis Gruzijos kraštų paminėjimas, Lietuvos gyventojų palikti pėdsakai Gruzijoje, bendros pastangos siekiant atgauti ir įtvirtinti nepriklausomybę, valstybių tarpusavio santykių kūrimas, ekonominis bendradarbiavimas iki 1940 m. ir kt.

Rusijos imperijos laikotarpiu Kaukazo regionas buvo Vakarų gubernijų gyventojų tremties ar bausmės atlikimo vieta. Tai liudija 1831 m. sukilėlių sąrašai, knygnešio Igno Bitaičio teismo bylos dokumentai iš Lietuvos valstybės istorijos archyvo ir kt. Užkaukazėje gyveno ir dirbo, tarnavo carinėje kariuomenėje ne vienas iš tuomečių Kauno ar Vilniaus gubernijų kilęs asmuo.

Vilniaus universitete studijavo ir aktyviai dalyvavo studentų patriotinėse organizacijose ir 1831 m. sukilime geografas Juozapas Chodzka, kuris 1847–1866 m. atliko trianguliacinius matavimus Kaukazo kalnuose ir kt.

Parodą puošia unikalios XIX a. pab.–XX a. pradžios Tbilisio nuotraukos iš Gruzijos nacionalinio archyvo.

Kaukazo lietuvių bendruomenės gyvenimą ir veiklą XX a. pradžioje iliustruoja dokumentai ir nuotraukos iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo, leidiniai iš Kauno apskrities viešosios bibliotekos Senų ir retų spaudinių skyriaus. Tai Tbilisyje vykusio Kaukazo lietuvių organizacijų atstovų suvažiavimo dalyvių, Tbilisio lietuvių choro Pirmojo pasaulinio karo metu nuotraukos, Lietuvos kariuomenės majoro P.Gudelio atsiminimai, Generalinio štabo pulkininko Stasio Raštikio tarnybos carinėje kariuomenėje dokumentai, Kaukazo lietuvių tarybos narių: Prano Dailidės, Petro Vileišio, B.Sipavičiaus, A.Marcinkevičiaus, P.Gudelio tarnybos ir asmens dokumentai.

Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui, Lietuvos atstovybės pastangomis iš Gruzijos į Lietuvą grįžo apie 10 tūkst. žmonių. Parodoje demonstruojami Tbilisyje gyvenusių Lietuvos piliečių užsienio pasai, saugomi Lietuvos centriniame valstybės archyve, Gruzijoje gimusių Lietuvos piliečių – gydytojo Z.Januškevičiaus, aktorės S.Dievaitytės ir kt. pasų kortelės, poeto Jono Graičiūno asmens dokumentai. Lankytojus turėtų sudominti galbūt ne visiems žinoma architekto Edmundo Friko šeimos istorija, tiesiogiai susijusi su Gruzija.

Kaukazo kalnai ir Gruzijos kraštas sužavėjo ne vieną lietuvį, gyvenusį, dirbusį ar keliavusį po kalnus – Antaną Žukauską-Vienuolį, Balį Sruogą ir kitus. Tai liudija leidiniai, saugomi Kauno apskrities viešosios bibliotekos Senųjų ir retų spaudinių skyriuje.

Nepriklausomų šalių ryšiai

Ne mažiau įdomus ir sudėtingas yra ir kitas mūsų istorijos laikotarpis, kai buvo kuriamos nepriklausomos valstybės, kai reikėjo didelių pastangų išsilaikyti naujai kuriamame pasaulyje, kuriame mažosios tautos turėjo įrodyti ir apginti savo teisę egzistuoti.

LR užsienio reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos atstovybės Maskvoje dokumentai iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo atskleidžia Lietuvos Respublikos ir Gruzijos Demokratinės Respublikos santykius 1919–1921 m. Paryžiaus taikos konferencijoje ir Tautų Sąjungoje. Šio laikotarpio dokumentuose atsispindi bendros Lietuvos, Estijos, Latvijos, Gruzijos, Azerbaidžano, Armėnijos ir Ukrainos atstovų pastangos išsikovoti pripažinimą, būti priimtomis į Tautų Sąjungą ir tapti nepriklausomomis valstybėmis.

Formaliai pripažinusi Gruzijos nepriklausomybę, Sovietų Rusija neatsisakė imperinių siekių. 1921 m. vasario 16 d. Raudonajai armijai įžengus į Gruziją ir po kelių dienų – vasario 25 d. – užėmus Tbilisį, Gruzijoje buvo paskelbta sovietų valdžia. Parodos stenduose lankytojai ras dokumentus, atspindinčius Lietuvos poziciją Gruzijos okupacijos atžvilgiu, Gruzijos vyriausybės emigracijoje veiklą ir kt.

Parodoje eksponuojamas sutarties tarp Lietuvos Respublikos ir Sovietų Gruzijos projektas (1921–1922 m.), Lietuvos Respublikos piliečių įsteigtų verslo ir prekybos įmonių Tbilisyje dokumentai. Lankytojus turėtų sudominti diplomato Edvardo Turausko albumo nuotraukos iš 1934 m. Lietuvos spaudos atstovų kelionės po Sovietų Gruziją ir "Trimito“ redaktoriaus Jono Kalnėno paliktas šios kelionės aprašymas.

Ši paroda yra puiki proga susipažinti ir su pačiais seniausiais ir svarbiausiais Gruzijos istorijos bei valstybingumo dokumentais. Tai IX a. Anbandidi Evangelija, 1195–1196 m. donacinė privilegija su Gruzijos karalienės Tamaros parašu, 1745 m. Gruzijos žemių žemėlapis, Gruzijos Nepriklausomybės aktas, priimtas 1918 m. gegužės 26 d., 1918 m. Gruzijos Respublikos herbo ir vėliavos eskizai.

Kas? Paroda "Lietuva ir Gruzija istorijos šaltiniuose“.

Kur? Kauno apskrities archyve.

Kada? veikia iki rugsėjo 30 d.