Valdžia neskuba taisyti įstatymų, Konstitucinio Teismo (KT) pripažintų prieštaraujančiais Konstitucijai. Neretai ne vienus metus įstatymuose žioji antikonstitucinės skylės.

Neskuba taisyti

Vien per pastaruosius trejus metus net 126 įvairių teisės aktų normos KT pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai. Didžiojidauguma – įvairūs Seimo priimtų įstatymų straipsniai.

Nuo to momento, kai KT pripažįsta įstatymo normą prieštaraujančia Konstitucijai, jos negalima taikyti. Šios normos galiojimas sustoja ir Seimui tenka imtis taisyti padarytas klaidas.

Tačiau dažnai tautos išrinktieji neskuba dirbti šio darbo, ir ilgą laiką, kartais net metų metus, nėra tam tikrų gyvenimo sričių reguliuojančių įstatymų, nes anksčiau galiojantys pripažinti neteisėtais, o nauji vietoj jų nepriimti.

Komitetas negali priversti

Seimo Statutas numato, jog per keturis mėnesius nuo KT nutarimo, kad tam tikras įstatymas prieštarauja Konstitucijai, priėmimo turi būti parengtos to įstatymo pataisos ir pateiktos svarstyti Seimui.

Bet Lietuvos biurokratinei mašinai dažniausiai nepakanka nustatyto laiko. Todėl ir atsiranda Konstitucijai prieštaraujančių įstatymų, kurie nepataisomi ne vienus metus.
Kaip rengiamos KT išbrokuotų teisės aktų pataisos, turi kontroliuoti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Tačiau jo pirmininkas Julius Sabatauskas skundžiasi ne visada galintis priversti atsakingus pareigūnus per keturis mėnesius parengti kokybiškas pataisas.

"Pagal Statutą pataisas komitete galime rengti patys, atiduoti jas rengti kitiems komitetams, Seimo valdybos prašyti sudaryti ekspertų darbo grupę arba atiduoti šį darbą Vyriausybei. Kiekvieną kartą paskelbus KT nutarimą, ką daryti, apsisprendžiame atsižvelgę į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktus siūlymus", – sakė J.Sabatauskas.

Jis tikino, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas gana greitai sukasi, kai pats turi rengti pataisas. "Bet jei klausimas atiduodamas kitiems, negaliu jų priversti taip greitai suktis", – pridūrė komiteto vadovas.

Lyg apatinė girnapusė

J.Sabatauskas skaičiuoja, kad 2007–2008 m. buvo priimta 11 KT nutarimų, kuriais įvairūs įstatymai pripažinti nekonstituciniais. Tačiau dauguma tokių įstatymų iki šiol nepataisyti.

"Visiškai įgyvendinti trys KT nutarimai, tai yra per šiuos dvejus metus buvo pataisyti tik trys įstatymai. Likusieji dar laukia savo eilės", – sakė J.Sabatauskas.

Du įstatymų projektai, turintys pakeisti KT išbrokuotus teisės aktus, jau parengti ir pradėti svarstyti Seime. Tikimasi juos priimti Seimo rudens sesijoje.

Tačiau net šeši Konstitucijai prieštaraujantys įstatymai dar gana ilgai nebus taisomi. "Šių įstatymų pataisas turi parengti Vyriausybė. Ten darbas vyksta lėtai, nes vienai ar kelioms žinyboms parengus projektą jis dar kelis mėnesius derinamas su įvairiomis kitomis žinybomis. Kol įvyksta tas suderinimas, kol klausimo svarstymas ateina į Vyriausybę, kol ji priima projektą ir perduoda svarstyti Seimui, praeina daug mėnesių ir kartais net ne vieni metai", – pasakojo J.Sabatauskas.

Tarp Vyriausybėje įstrigusių projektų yra KT dar pernai arba šių metų pradžioje prieštaraujančiais Konstitucijai pripažinti įstatymai dėl vaikų išlaikymo, dėl Vyriausybės atstovų skyrimo į apskritis, dėl teisėjų valstybinių pensijų, dėl tam tikrų alkoholio kontrolės aspektų.

"Klausimai sudėtingi, todėl juos derinti kartais užtrunka. Mat kyla visokių ginčų ar idėjų, kaip geriau tam tikrą klausimą spręsti", – sakė J.Sabatauskas.

"Alitos" galvosūkis

Vienas pernai priimtas KT nutarimas vargu ar apskritai kada nors bus įgyvendintas. Tai Teismo sprendimas dėl įmonės "Alita" privatizavimo konkurso rezultatų.

KT nusprendė, kad Konstitucijai ir įstatymams prieštaravo Algirdo Brazausko vadovaujamos Vyriausybės 2003 m. sprendimas "Alitą" parduoti šios įmonės generalinio direktoriaus Vytauto Junevičiaus suburtam konsorciumui, privatizavimo konkurse užėmusiam tik ketvirtą vietą. KT pripažino, kad iš konkurso buvo neteisėtai pašalintas pirmos vietos laimėtojas italų verslininkas Luigiterzzo Bosca.

"Šį klausimą atidavėme spręsti Vyriausybei, tačiau abejoju, ar kas nors bus padaryta. Kažin ar prieš kelerius metus įvykusio konkurso rezultatai bus paskelbti negaliojančiais ir rengiamas naujas konkursas. Mat tokie veiksmai gali reikšti, kad teks išmokėti didžiules kompensacijas dabartiniams "Alitos" savininkams, iš kurių įmonė lyg ir turėtų būti atimta. Tos kompensacijos greičiausiai būtų kur kas didesnės, nei už įmonę iš tų dabartinių savininkų kadaise gautos lėšos", – pabrėžė J.Sabatauskas.

Už "Alitos" akcijas V.Junevičiaus suburtas konsorciumas valstybei sumokėjo 57,55 mln. litų.