Dauguma Lietuvos gyventojų mano, kad senus daugiabučius būtina atnaujinti - tai parodė gyventojų nuomonės tyrimas. Tačiau kartu žmonės įsitikinę, kad renovacija turi būti savanoriška.

Birželį atlikto tyrimo duomenimis 80 proc. gyventojų pritaria, jog daugiabučių namų modernizavimo programa yra neišvengiama ir anksčiau ar vėliau turėjo prasidėti. Kone 7 iš 10 respondentų, gyvenančių iki 1993 m. pastatytuose daugiabučiuose, norėtų, kad jų namas būtų atnaujintas. Gyventojų nuomone, renovacija privalo būti savanoriškas procesas - du trečdaliai apklaustųjų nepritaria, kad seni daugiabučiai turėtų būti atnaujinami privaloma tvarka.

„Matyti, jog dauguma gyventojų daugiabučių atnaujinimą laiko būtinu ir neišvengiamu procesu, reikšmingu ir jiems patiems, ir valstybei. Tokie rezultatai leidžia teigti, kad priemonės, kurių imtasi siekiant paspartinti daugiabučių atnaujinimo procesą, yra reikalingos ir vykdomos laiku. Į šiuos visuomenės lūkesčius turime atsižvelgti“, - sakė ministras pirmininkas Andrius Kubilius.

Apklausa atskleidė, kad respondentai jaučiasi esą atsakingi už savo turtą - daugiau kaip 90 proc. apklaustųjų sutinka, jog daugiabučių gyventojai, būdami būtų savininkais, turėtų rūpintis savo namo būkle. Dauguma respondentų laikosi nuomonės, jog renovacijai gyventojai turėtų ryžtis patys, niekieno neverčiami.

Du iš trijų apklaustųjų, apie 67 proc. gyventojų, sutinka, kad daugiabučių modernizavimas padėtų Lietuvai užtikrinti didesnę energetinę nepriklausomybę, o 60 proc. apklaustųjų pritaria, kad atnaujinimas padėtų apriboti šilumos ar dujų tiekėjų monopolijas. Didžiausiu renovacijos privalumu gyventojai laiko butų vertės išaugimą - kad atnaujinus namą butų vertė pakiltų, mano 82 proc. apklaustųjų. Dauguma respondentų pritaria ir nuostatai, kad socialiai remtini žmonės už daugiabučių atnaujinimą neturėtų mokėti.

Siekdama paspartinti daugiabučių atnaujinimo procesą, Vyriausybė parengė naują daugiabučių namų renovacijos finansavimo modelį. Jame numatyta lėšų daugiabučių atnaujinimui pritraukti iš įvairių šaltinių, visų pirma panaudojant Europos Sąjungos struktūrinę paramą, Europos investicijų banko (EIB), taip pat valstybės ir pačių gyventojų lėšas.

Praėjusią savaitę finansų ministras Algirdas Šemeta, aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas ir EIB viceprezidentas Matthias Kollatz - Ahnen pasirašė finansavimo sutartį ir įsteigė Kontroliuojantįjį fondą, kurio lėšos bus investuojamos į daugiabučių atnaujinimą. EIB valdomas fondas per finansinius tarpininkus teiks ilgalaikes lengvatines paskolas gyventojams, siekiantiems atnaujinti būstą, o lėšos, investuojamos į daugiabučių atnaujinimo projektus, grįš į fondą, ir jas vėl bus galima investuoti.

Planuojama, kad valstybė gyventojams kompensuos dalį palūkanų bei teiks paramą ruošiant techninę dokumentaciją ir organizuojant projekto įgyvendinimą. Asmenims, turintiems teisę į kompensaciją už šildymą, valstybė apmokėtų visą pradinį įnašą, paskolos grąžinimą ir palūkanas.

Tyrimas, kuriuo buvo siekiama išsiaiškinti gyventojų požiūrį į daugiabučių namų modernizavimo programą, atliktas birželio pradžioje, Vriausybės kanceliarijos ir Finansų ministerijos iniciatyva. Reprezentatyvų tyrimą vykdė bendrovė TNS Gallup, apklaususi per tūkstantį gyventojų.