Ne visi supranta

Lietuva jau yra hibridinio karo zonoje, tik ne visi tai supranta, pripažįsta arba net vengia pripažinti.

Lietuvos šaulių sąjungos vadas, plk. ltn. L. Idzelis atkreipė dėmesį, kad hibridinio karo taikiniais tapo pasipriešinimą sovietų okupacijai įprasminantys istorinės atminties paminklai.

Neseniai Kelmės rajone, Virtukų miške, buvo sudaužyta atminimo lenta „Žuvusiems Virtukų kautynių didvyriams“. Šių metų pradžioje Merkinėje dažais apipiltas partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago paminklas.

Kirvis – tai karas

Dar anksčiau Lazdijų rajone, Bielėnų kaime, partizanų vado paminklas buvo ne tik apipiltas baltais dažais, bet rastas ir į skulptūrą įkirstas kirvis.

„Ką reiškia įsmeigtas kirvis? Tai yra karas. Tai yra mums konkrečiai paskelbtas karas šitoje plotmėje. Istorija, kultūra – tai objektai, į kuriuos jie visada taikosi, kur visada kals ir kur visada brausis. Stengsis apjuodinti, sumenkinti. Tai yra koordinuotos specialios operacijos. Ir aš kaip kariškis sakau: tai yra hibridinio karo dalis“, – „Kauno dienai“ pabrėžė L. Idzelis.

Pasak jo, Kelmės rajone esanti vietovė buvo pasirinkta neatsitiktinai.

„Ten esantis memorialas labai svarbus, nes tose kautynėse dalyvavo generolas Žemaitis. Galima sakyti, kad tos kautynės buvo jo kovos krikštas. Tai buvo didelis susirėmimas. Ta aplinkybė galbūt taip pat lėmė, kad pasirinktas tas objektas“, – svarstė Šaulių sąjungos vadas.

Pagaunami: Lietuvos šaulių sąjungos vadas L. Idzelis įsitikinęs, kad sabotažo grupių narius galima sugauti. / S. Lisausko / BNS nuotr.

Rankos – ilgos?

L. Idzelis neabejoja, kad tokiomis provokacijomis priešai nori parodyti – mūsų rankos ilgos, mes nebijome ir mes čia darysime, ką norėsime.

Tačiau neaišku, kieno rankos ilgesnės: L. Idzelis įsitikinęs, kad su pilietiškos visuomenės ir technologijų pagalba provokacijų vykdytojai gali būti sugauti.

Šaulių sąjungos vado žiniomis, žmogus, išniekinęs A. Ramanausko-Vanago paminklą, jau rastas.

„Tas žmogus, kuris išniekino Vanago paminklą, buvo nustatytas. Tai Estijos–Rusijos pilietis, sulaikytas Latvijos teritorijoje. Žodžiu, žmogus ne iš Lietuvos. Tiesiog yra Rusijos specialiųjų tarnybų užverbuotos žmonių grupės, kurios niokoja paminklus, sukelia gaisrus. Viskas turi giluminį tikslą – kurti tam tikrą atmosferą, skleisti pažeidžiamumo, neužtikrintumo nuotaikas“, – sakė L. Idzelis.

Randa bendrininkų

Šaulių sąjungos vadas atkreipė dėmesį, kad išpuoliai visada nutaikyti į jautrias istorines patirtis įkūnijančius objektus. Viena tokių – partizaninis karas.

„Nes tai susijęs su tautos stiprybe, valia priešintis. Į tą kovą buvo įsitraukę apie 100 tūkst. Lietuvos gyventojų. Kovotojų buvo apie 20 tūkst., kiti įvairiais būdais padėdavo. Priešinomės prieš Antrojo pasaulinio karo laimėtoją, kuris sumušė Vokiečius Berlyne. Mes toliau čia kovojome. Tai jiems čia yra tema, kurią jie visada norės sunaikinti, ta tema, kuri jiems visada nepatiks“, – neabejoja L. Idzelis.

Jo tvirtinimu, organizuoti išpuolius gali padėti ir vietiniai kolaborantai.

„Mes juk akivaizdžiai matome, kad mūsų brangioje tėvynėje jų yra ne vienas ir ne dešimt“, – kalbėdamas apie galimus provokatorių talkininkus sakė Šaulių sąjungos vadas.

Jis atkreipė dėmesį, kad niokojami ir labai atokiose vietose, miškuose esantys nedideli paminklai partizanams.

„Viduryje miško, tarp Žarėnų ir Telšių, yra Genocido ir rezistencijos centro iniciatyva pastatyti gelžbetoniniai kryžiukai. Ant jų surašyti visi žuvę Žarėnų partizanų būrio nariai. Tokių labai atokiose vietose pastatytų kryžiukų yra visoje Lietuvoje. Panašus išpuolis buvo ir gana atokioje Jurbarko rajono vietoje. Matosi, kad naudotas kūjis – kryžiukai sudaužyti. Ne visi gali žinoti, kur pastatyti tie įamžinimo kryželiai. Gal yra kažkokių vietinių kolaborantų, kurie nuveda ir parodo“, – spėjo L. Idzelis.

Tiesiog yra Rusijos specialiųjų tarnybų užverbuotų žmonių grupių, kurios niokoja paminklus, sukelia gaisrus. Viskas turi giluminį tikslą.

Lemia ir drąsa

Pasak Šaulių sąjungos vado, jei atokiose vietose esančių paminklų niokotojus atsitiktinai užfiksuotų, pavyzdžiui, medžiotojų kameros, juos sulaikyti būtų įmanoma.

„Tai yra grupė žmonių, pasklidusi po Europą, jiems yra sumokėta. Pasižiūri, kur lengviausia, ir imasi veiksmų. Policininko ant kiekvieno kampo nepastatysi. Ir visiškai apsisaugoti nuo tokių įvykių yra neįmanoma. Bet, jei pavyksta užfiksuoti vaizdą, dabartinės technologijos leidžia atsekti jų tapatybę didžiuliu spinduliu. Jei sugebėjo Latvijoje pagauti Estijos–Rusijos pilietį, tai tik techninėmis priemonėmis. Hibridinės kovos centras prie Krašto apsaugos ministerijos pateikė pažymą, kad Lenkijoje sulaikytas asmuo, kuris Vilniuje padegė IKEA. Tai gali būti tie patys žmonės, kuriems nurodyta taikytis ir į paminklus“, – sakė Šaulių sąjungos vadas.

Pasiteiravus, kokių netikėtumų dar galima laukti, L. Idzelis neabejojo – vidiniai priešai gali imtis bet ko.

„Gali būti ir rimtesnių dalykų. Prisiminkime, kad nuo 2014 m. Rytų Europos šalyse buvo incidentų sprogmenų sandėliuose. Paaiškėjo, kad tai Rusijos darbas. Provokacijų gali būti įvairiausių. Jei primušė Rusijos opozicijos atstovą, bet ką gali primušti. Mane, pavyzdžiui, policijos komisarą, kariuomenės vadą. Gali miegant nutikti kažkas 5 val. ryto. Gali iki tokio lygio nueiti. Tai priklausys nuo to, kiek jie turės drąsos ir kiek mes turėsime drąsos su jais kovoti, nes čia reikia parodyti tvirtą lietuvišką nugarkaulį“, – pabrėžė vadas.

Svarstydamas apie hibridinio karo grėsmes, vadas atkreipė dėmesį į didėjantį imigrantų srautą.

„Pagal tai, kiek dabar yra atvažiavusių iš Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos, Vidurinės Azijos šalių, akivaizdu, kad turėsime daugiau problemų. Vieni galbūt renka informaciją, kiti veiks, integruosis į komandas. Sukurti kažkokio filtro nepavyks, naivu būtų taip galvoti. Gerai, kad yra techninių priemonių. Policija reaguoja greitai, bet reikia, kad ir žmonės būtų pilietiški“, – pabrėžė vadas.

Rinktinė didėja

Pastaraisiais metais Šaulių sąjungos gretos didėja. Ar tai didėjančio pilietiškumo rezultatas?

„Šaulių sąjunga pildosi, nors mes nedarome aktyvios agitacijos kampanijos, nekabinsime autostradoje plakatų, kad mes kieti, todėl prisijunk. Jei mes kažką gerai darome, žmonės pastebi, susidomi, pamato prasmę, pasakoja kitam, kitas – dar kitam. Skandinaviško tipo reklama. Žiūrėjome, kas pas mus ateina – draugas draugą atsiveda, kažkas kaimyną, giminaitį. Jei neužsiimi vieno daikto malimu, tada žmonės pas tave ateis“, – neabejoja L. Idzelis.

Jis pabrėžė, kad šauliai dabar turi galimybių plėsti savo sugebėjimus ir įgūdžius.

„Vykstame į visas specialiųjų pajėgų, vidaus jėgos struktūrų pratybas, kibernetinio saugumo pratybas. Pasieniečiai nori, kad pastiprintume sieną, policija nori, kad patruliuotume“, – apie veiklos galimybes pasakojo vadas.

Struktūra – lanksti

Jo tvirtinimu, Kauno šaulių rinktinėje susibūrė bene geriausi Lietuvoje dronų pilotai.

„Susibūrė pieš keletą metų, kai kiti apie tai dar tik šnekėjo. Kibernetinėje kuopoje yra technologijų būrys, kuris tiria, testuoja, su mokslininkais dirba“, – atkreipė dėmesį L. Idzelis.

Pasak vado, visa šaulių veikla suskirstyta į tris svarbiausias sritis.

„33 proc. – istorinei atminčiai: atstatinėjame bunkerius, tvarkome paminklus, tvarkome nutolusias vietas. 33 proc. – metinio veiklos plano vykdymas: dalyvaujame įvairiose pratybose, organizuojame jaunųjų šaulių stovyklas, kurių dienotvarkėje – pilietinis pasipriešinimas, patriotinis ugdymas. 33 proc. – Šaulių sąjungos ateities perspektyvų kūrimas. Beveik visi pas mus gali rasti savo vietą – gali kovinėje srityje, nori į kibernetikus – gali specializuotis, nori būti snaiperis – gali, nori būti dronų pilotas – būk, nori maitinimo srityje – eik į maitinimo būrį. Nori taisyti techniką – eik pas remontininkus. Sukūrėme labai lanksčią struktūrą, kad kiekvienas galėtų save realizuoti“, – pabrėžė Šaulių sąjungos vadas.

Realybė: Seimo narys, karo istorikas V. Rakutis pabrėžė – žmonės turi įsisąmoninti, kad gyvename prie fronto linijos. / Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

Turi būti atsakas

Seimo narys, karo istorikas Valdas Rakutis svarstė, kad išpuoliai prieš paminklus yra kerštas už sovietinių paminklų perkėlimus, nuėmimus ir kitus dalykus.

„Bet pagrindinis tikslas yra sukelti sumaištį, priversti žmones pasijusti bejėgiais, galvoti, kad mes nieko negalime padaryti, kad viską Maskva tvarko. Palaikomas mitas, kad čia vis dar yra Maskvos kontroliuojama zona. Tikėtina, jei karas Ukrainoje pasibaigtų derybomis, tokie išpuoliai dar intensyvėtų. Dar vienas jų tikslas yra tobulinti savo metodus. Jie ruošia žmones, ruošia tinklą ir mes matome, kad įvykdoma didelių hibridinių puolimų, tokių, kokie buvo surengti Paryžiaus geležinkelių sistemoje Olimpiados metu, kai sutriko šimtų tūkstančių žmonių judėjimas. Metodai panašūs: atliekama žvalgyba, nustatomos silpnos, pažeidžiamos vietos ir tada labai maža grupė gali sukelti labai didelę sumaištį. Tai ir yra hibridinis karas“, – sakė V. Rakutis.

Anot jo, dabar, kai vyksta rinkimai Amerikoje, kai aišku, kad amerikiečiai tikrai nesiims kažkokių ryžtingų veiksmų, tikėtina, kad tas laikas bus išnaudojamas kaip gera galimybė aktyviau veikti sabotažo grupėms.

V. Rakučio įsitikinimu, efektyviausias būdas apsisaugoti nuo išpuolių – aktyvus ir veiksmingas reagavimas į dirbtinai sukeltus incidentus.

Ką reiškia įsmeigtas kirvis? Tai yra karas. Tai yra mums konkrečiai paskelbtas karas šitoje plotmėje. Istorija, kultūra – tai objektai, į kuriuos jie visada taikosi.

„Tie, kurie rengia konkretų išpuolį, dažniausiai yra nesvarbūs žmonės. Jie yra gavę kažkokį mažą atlygį ar panašiai, o sugauti pagrindinius organizatorius labai sunku. Hibridinių puolimų išvengti, apsisaugoti nuo jų sudėtinga, tačiau įmanoma. Visų pirma nereikia panikuoti ir daryti toli siekiančių išvadų, nes hibridinis karas bus visada ir visada puolama silpniausia vieta. Kaip karo istorikas galiu pasakyti: tinkamas atsakas būtų adekvatūs puolimai Rusijos pusėje. Vienintelis tikras atsakas yra būtent toks. Bet mūsų, tai yra Vakarų pusė, šito nesiima ir dėl to mes labai dažnai nukenčiame nuo hibridinio karo, nes negalime kažkuo panašiu atsakyti, nes turime tokius savo vidinius stabdžius. Tai didelė problema ir todėl Rusijos pusė tą labai stipriai išnaudoja. Priverčia mus gintis, naudodami labai mažus resursus, o atsako nebuvimas daro juos nebaudžiamus. Kai išmoksime į tokius puolimus reaguoti adekvačiai, pasieksime jėgų pusiausvyrą“, – sakė V. Rakutis.

Jo tvirtinimu, išpuolių Lietuvoje vykdytojai yra nustatomi, tik ne visada apie tai viešai informuojama, nes, anot karo istoriko, tuo gali pasinaudoti priešininkai, tobulindami savo metodus.

V. Rakutis pabrėžė, kad labai svarbu sukurti gerai parengtų reagavimo grupių.

„Patys pavojingiausi išpuoliai visoje Europoje dabar yra prieš pramonės įmones. Ruošiantis tokioms atakoms, turi veikti visos saugos sistemos. Ne tik stebėjimas, kaip pas mus dažniausiai yra akcentuojama, bet ir reagavimo grupės. Kad nebūtų taip, kad pastebime, bet niekas laiku nesureaguoja. Todėl reikia kurti veiksmingą sistemą ir, kiek žinau, Vidaus reikalų ministerija tuo klausimu dabar aktyviai dirba. Žmonės turi suprasti ir įsisąmoninti, kad gyvename netoli fronto linijos“, – pabrėžė karo istorikas.

Buvo suimti Lenkijoje

Pastaraisiais mėnesiais padažnėjo pranešimų apie sulaikytus sabotažo grupių narius.

Vienas iš tokių pranešimų buvo paskelbtas praėjusio pavasario pabaigoje, kai Lenkijos Vyriausybė suėmė devynis asmenis iš Rusijos šnipų grupuotės dėl įtariamų sabotažo planų.

„Šiuo metu turime devynis sulaikytus ir apkaltintus įtariamuosius, kurie Rusijos (žvalgybos) tarnybų vardu buvo tiesiogiai įtraukti į sabotažo veiksmus Lenkijoje“, – sakė Donaldas Tuskas, rašė „Kyiv Independent“.

Šie asmenys buvo Lenkijos, Ukrainos ir Baltarusijos piliečiai. D. Tuskas taip pat užsiminė, kad jie galėjo būti užverbuoti iš nusikalstamų sluoksnių.

Įtariami sabotažo veiksmai apima „sumušimus, padegimus ir bandymus padegti“ ne tik Lenkijoje, bet ir Latvijoje, Lietuvoje ir galbūt net Švedijoje. D. Tuskas paaiškino, kad grupė planavo, pavyzdžiui, padegti dažų gamyklą Vroclave, vakarų Lenkijoje, ir padegė IKEA centrą Lietuvoje.

Atakos – intensyvios

– Ar yra požymių, kad Lietuva pastaraisiais metais yra atsidūrusi hibridinio karo zonoje? – „Kauno diena“ pasiteiravo Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) prie Krašto apsaugos ministerijos (KAM) specialistų.

– Dėl labiausiai Ukrainą remiančios šalies statuso (kaip ir kitos dvi Baltijos valstybės, Lenkija, Danija, Vokietija) Lietuva atakuojama visose galimose srityse ir visais įmanomais būdais. Galima teigti, kad Lietuva jau kurį laiką yra hibridinio karo zonoje ir šio karo intensyvumas nemažėja. Intensyviausiai šis karas vyksta kibernetinėje ir informacinėje erdvėje, teisinėje erdvėje, taip pat energetinio saugumo ir žvalgybos sferose. Keletas faktų:

2023 m. NKSC registravo 2 378 kibernetinius incidentus. Palyginti su ankstesniais metais, bendras registruotų incidentų skaičius sumažėjo 30 proc., tačiau 12 proc. augo pavojingesnių – vidutinės kategorijos – incidentų skaičius. Pagrindiniai tikslai, manoma, buvo šnipinėjimas, pasirengimas ir siekis vykdyti destrukcines atakas, ekonominės naudos siekimas. Didelę įtaką kibernetinei aplinkai darė ir naujausių technologijų plėtra. Ypač ryškūs pokyčiai yra susiję su DI ir GDI technologijų proveržiu ir šių technologijų prieinamumu plačiai naudotojų auditorijai. Kaip ir daugelyje veiklos sričių, šiomis technologijomis siekiama stiprinti kibernetinio saugumo pajėgumus, o nusikaltėliai tas pačias technologijas naudoja savo nusikalstamoms veikoms.

2023 m. fiksuota per 80 dezinformacijos kampanijų, kurių skleidėja buvo Rusija. Informacijos turinys įvairus, įskaitant falsifikuotą tam tikrų šalių istoriją, karą Ukrainoje, krizę pasaulinėje energijos tiekimo srityje ir t. t. Rusiškas naratyvas Lietuvoje skleidžiamas per pavienius asmenis, socialinius tinklus ir internetines laidas, kurias transliuoja Lietuvos įmonės (pvz., „Definė LT“ – netikrų naujienų portalas, kuris skleidė melagienas apie Lietuvos istoriją).

2024 m. pirmą pusmetį nustatyti aštuoni informacinės propagandos prieš Lietuvą atvejai. Toliau plėtojama melagiena, neva Lietuva kartu su Latvija ir Estija ruošiasi masiniam rusų trėmimui. Per „Facebook“ platinta melagiena apie protesto akcijas prieš vokiečių brigados dislokavimą Lietuvoje.

2024 m. pirmą pusmetį Rusija paskelbė tarptautinę kelių Lietuvos politikų paiešką, dėl jų neva priešiškos pozicijos Rusijos atžvilgiu ir dėl jų politinės veiklos Lietuvos teritorijoje. Rusija kreipėsi į Jungtines Tautas (JT) remdamasi išgalvotais kaltinimais, neva Baltijos šalys kišasi į Rusijos prezidento „rinkimus“. Lietuvoje esančios prorusiškos organizacijos kreipėsi į JT dėl sovietinės simbolikos ir sovietinių paminklų Antakalnio kapinėse nukėlimo. Rusijos Vyriausybė paskelbė ketinimus keisti jūrų sieną su Lietuva, nes ketina išplėsti Rusijos teritorinius vandenis Baltijos jūroje.

2024 m. prorusiškų Lietuvos piliečių pastangomis buvo sabotuoti planai ir atbaidyti potencialūs investuotojai, ketinę statyti vandenilio gamyklą Darbėnuose. Taip pat fiksuojama Rusijos bandymų, naudojantis senais verslo ryšiais ir per tarpininkus, įsitraukti į Ignalinos atominės elektrinės uždarymo projektus.

2024 m. per pusmetį buvo nustatyti keturi Rusijis slaptųjų tarnybų veiklos atvejai Lietuvos teritorijoje. Rusija naudojo tradicinius žvalgybos metodus, ypač išplito darbas su Lietuvoje gyvenančia ar dirbančia diaspora. Identifikuota Rusijos agentų veikla Rusijos opozicinėse organizacijose, esančiose Vilniuje. Minėti agentai dalyvavo Vilniuje vykusiuose G. Kasparovo forumuose. Per vieną iš šių susitikimų buvo identifikuotas Rusijos agentas, kuris sėdėjo šalia Vytauto Landsbergio. Baltijos jūros pakrantėje Lietuvoje rasta Rusijos žvalgybos įrangos (sonaras).

– Ar KAM gauna pranešimų gyventojams nurodytu adresu – [email protected]?

– Taip, gauna. Daugiausia dėl energetinių objektų saugumo ir dronų skraidymo virš, piliečių manymu, svarbių pastatų ar objektų.

– Informuokite, kas padaryta, kad būtų nustatyti hibridinių išpuolių Lietuvoje vykdytojai, o gal ir organizatoriai.

– Čia labiau reikėtų akcentuoti, kad priimta daug įstatymų ir poįstatyminių aktų, susijusių su Lietuvos atsparumu hibridinėms grėsmėms. Įkurtas Nacionalinis krizių valdymo centras, Užsienio reikalmų, Vidaus reikalų ministerijose, kitose institucijose paskirti pareigūnai, atsakingi už atsparumo hibridinėms grėsmėms didinimą. KAM nuolatos vykdo švietėjišką veiklą šia tema. Todėl Lietuvos piliečių supratimas, kad prieš Lietuvą vykdomos hibridinės atakos, kasmet didėja apie 7–10 proc.

– Kokiam lygmenyje yra mūsų visuomenės atsparumas pasipriešinti hibridinio karo veiksmams?

– Kaip minėta anksčiau, LRS ir LRV priima reikalingus įstatymus valstybiniu lygiu. Kitos institucijos juos įgyvendina kurdamos struktūras ir programas. Vyksta visuomenės švietimas kursų, seminarų forma. Dvi hibridinių grėsmių sritys yra gana gerai suprantamos visuomenėje – tai kibernetinės ir informacinės grėsmės. Apie žvalgybos priešiškus žvalgybinius veiksmus visuomenę informuoja žvalgybos institucijos.

Reikia tyrimo, kuris parodytų visuomenės atsparumą hibridinėms grėsmėms. Hibridinės grėsmės nuolatos kinta ir plečiasi, todėl reikalinga nuolatinė visuomenės edukacija, ruošiantis X dienai.

Hibridinis karas nėra naujas reiškinys. Tam tikrų hibridinio karo formų galėjome aptikti ir anksčiau, nes propagandos priemonės, diversijos, taktinio priešo klaidinimo, ekonominio poveikio priemonės buvo taikomos ir ankstesnių konfliktų metu, net ir antikos laikais. Tačiau visa tai nebuvo pasiekę tokio integruoto, kompleksiško ir valstybės mastu koordinuoto taikymo, kokį mes galime stebėti XXI a. Ypač hibridinio karo grėsmės ir hibridinio karo metodai puikiai atsiskleidžia karo Ukrainoje metu. Galima teigti, kad hibridinio karo pobūdis neleidžia efektyviai užtikrinti valstybės saugumo, kliaujantis vien tik anksčiau egzistavusiais saugumo užtikrinimo mechanizmais, tokiais kaip konvencinis ar branduolinis atgrasymas. Nors minėtų mechanizmų vaidmuo išlieka aktualus, būtina juos papildyti platesniu saugumo užtikrinimo priemonių spektru.