- Monika Grigutytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos hidrologas Juozas Šimkus teigia, kad lietinga rudens pradžia nepadarė didelės įtakos sausros nusekintoms Lietuvos upėms, jose vis dar stebimas vandens stygius. Labiausiai nusekusiomis upėmis hidrologas įvardija Nemuną ir Nerį.
„Praėjęs lietus nebuvo itin gausus, galbūt tik pietiniuose rajonuose daugiau kritulių iškrito. Be abejo, kai kuriose upėse šiek tiek pakilo vandens lygis, tačiau kritulių nebuvo tiek daug, kad situacija iš esmės pasikeistų“, – teigė J. Šimkus.
„Dar ir šiandien Nemune, Neryje vandens lygiai yra stipriai žemesni, negu įprasta rugpjūčio-rugsėjo mėnesį. Tai didžiosioms upėms šitas lietus įtakos praktiškai nepadarė. Mažesnėse upėse taip, kažkiek (vandens lygis – ELTA) pakilo, bet situacija iš esmės nepasikeitė, Lietuvoje jaučiamas vandens stygius“, – pridūrė jis.
Anot hidrologo, nereikėtų tikėtis, kad situacija greitai pasikeis, kadangi sausra Lietuvoje fiksuojama jau trečius metus iš eilės, o situaciją pakeistų tik ilgai trunkančios liūtys.
Dar ir šiandien Nemune, Neryje vandens lygiai yra stipriai žemesni, negu įprasta rugpjūčio-rugsėjo mėnesį.
„Čia greičiausiai ne dienų klausimas, nebent būtų kokios ekstremalios, ilgai trunkančios liūtys. Iš esmės ir 2019, ir 2018 metais buvo fiksuojama hidrologinė sausra, ir jau treti metai (kai tai kartojasi – ELTA), nors šiais metais kritulių kaip ir yra norma, kai kur net ir daugiau už normą“, – kalbėjo jis.
J. Šimkus teigia, kad didžiausią žalą paviršiniams vandens telkiniams daro tiek išvalytos, tiek nevalytos nuotekos, kadangi, ištikus sausrai, jų koncentracija vandenyse padidėja, vandens kokybė tampa prastesnė, ir nuo to kenčia visa ekosistema.
„Iš esmės didžiausia neigiama žala yra tai, kad bet kuriuo atveju visos nuotekos, net jei jos ir išvalytos, patenka į paviršinius vandens telkinius. Kai vandens yra daug, tos išvalytos, ar nevalytos (nuotekos – ELTA) yra praskiedžiamos. Tai kai to vandens yra mažai, nuotekų iš esmės yra tiek pat, bet teršalų koncentracija paviršiniuose vandens telkiniuose tampa didesnė, ir vandens kokybė tampa prastesnė“, – teigė hidrologas.
Nors J. Šimkus primena, kad sausros yra natūralus gamtinis procesas, jis teigia, kad didžiausia teigiamą įtaką nusekusioms upėms gali padaryti tik sumažinta žmogaus įtaka gamtai.
„Tai yra natūralus procesas, klimato kaita ir žmogaus įtaka, tačiau tokių periodų praeityje yra buvę ir prieš šimtus, tūkstančius metų. Visgi reikia mažinti žmogaus įtaką, teršalų patekimą iš žemės ūkio, iš nuotekų išleistuvų. (...) Pagrindiniai teršėjai yra žemės ūkis ir miestai, ten, kur yra nuotekų išleistuvai“, – teigė J. Šimkus.
Hidrometeorologijos tarnyba paskelbė, kad per tris pastaruosius mėnesius Lietuvoje vidutiniškai iškrito apie 232 mm kritulių, o daugiametė norma yra 229 mm. Birželį kritulių kiekis buvo didesnis nei įprasta, o liepą ir rugpjūtį – mažesnis. Visgi kritulių pasiskirstymas Lietuvos teritorijose buvo netolygus: mažiausiai kritulių teko pietų, pietryčių Lietuvai, o daugiausia – vakarinei šalies daliai. Didžiausias šios vasaros kritulių kiekis registruotas Kaišiadoryse, kai per 3 mėnesius iškrito apie 350 mm kritulių.
ELTA primena, kad rugpjūčio 14 dieną šalyje nacionaliniu mastu buvo paskelbta hidrologinė sausra.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lampėdžio paplūdimyje – užsieniečių antplūdis9
Šilta gegužės pradžia nudžiugino saulės spindulių pasiilgusius kauniečius, o ypač mieste studijuojančius studentus iš užsienio. Termometro stulpeliui pakilus iki 24–25 laipsnių, jie patraukė į miesto paplūdimius. ...
-
F. N. Sadūnaitei skirtą Seimo apdovanojimą siūloma įteikti jos broliui2
Šviesios atminties demokratijos gynėjai, disidentei, vienuolei Felicijai Nijolei Sadūnaitei skirtą Seimo apdovanojimą – Aleksandro Stulginskio žvaigždę – šių metų gegužės 16 d. siūloma įteikti jos broliui disidentui Jonui...
-
Mirė žinomas Lietuvos istorikas L. Truska2
Mirė Lietuvos istorikas Liudas Truska. Šeštadienį apie netektį „Facebook“ paskyroje paskelbė istorijos mokytojas Algis Bitautas. ...
-
Iš Bučos mokyklos projekto pasitraukus „BaltCap“, jis tęsiamas toliau: ieškoma lėšų8
Iš mokyklos-darželio Bučoje, Ukrainoje, statybos projekto pasitraukus privataus kapitalo fondų valdytojai „BaltCap“, projektas nesustojo ir tęsiamas toliau. ...
-
Rezoliucijos projektas: naudojant dirbtinį intelektą raginama laikytis vienuolikos principų1
Seimui siūloma priimti rezoliuciją dėl dirbtinio intelekto technologijų naudojimo viešajame sektoriuje. ...
-
Pasienyje su Baltarusija vilkikai eilėje gali laukti per 100 valandų10
Šeštadienio rytą Medininkų ir Šalčininkų pasienio kontrolės postų palaukimo aikštelėse, eilėse stovėjo po 750 transporto priemonių, pranešė Pasienio kontrolės punkto direkcija. Jos skaičiavimu, Medininkų pasieni...
-
URM parengė naują santykių su JAV strategiją, dėmesys – gynybai ir saugumui1
Užsienio reikalų ministerija (URM) parengė santykių su Jungtinėmis Valstijomis strategines gaires artimiausiems dvejiems metams, tarp siūlymų – siekti nepertraukiamo JAV karių buvimo regione, didinti finansavimą gynybai, siekti, kad Lietuvoje in...
-
Lietuvoje vyksta operacija „Neptūno Kirtis 2024“: paramą iš oro teikia NATO pajėgos4
Nuo Viduržemio iki Baltijos jūrų vyksta NATO padidinto budrumo operacija „Neptūno kirtis 2024“ (angl. Neptune Strike), kurioje dalyvaujančios laivų grupės su povandeniniais laivais bei orlaiviais teikia paramą Lietuvos kariams, dalyvaujanti...
-
Įvertino karo tikimybę Lietuvoje: nuomonei įtakos turi rinkiminis sezonas
Ekspertams ir politikams pažymint, kad Ukrainai pralaimėjus kovą prieš Rusiją kitas agresoriaus taikinys gali būti Baltijos valstybės, Lietuvos gyventojai karo šalyje tikimybę vertina rezervuotai. Kaip rodo atliktos apklausos, didesnė gyv...
-
L. Kasčiūnas: aktyvumas registruojantis į komendantūras viršijo lūkesčius30
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, kad gyventojų aktyvumas registruojantis į komendantūras viršijo lūkesčius. ...