Seimo Ateities komiteto Dirbtinio intelekto (DI) darbo grupės pirmininkė Rasa Petrauskienė įregistruotame rezoliucijos projekte nurodo vienuolika principų, kurių turėtų laikytis viešasis sektorius, naudodamas modernias technologijas. Tai, pvz. atsakomybės už priimtus sprendimus, atsekamumo, kokybės garantijos, lygiateisiškumo, nepiktnaudžiavimo, rezultatų individualizavimo, skaidrumo, teisės viršenybės, žmogaus interesų prioriteto ir kiti principai. Akcentuodamas atsakingo dirbtinio intelekto technologijų naudojimo svarbą, Seimas ketina paraginti Vyriausybę užtikrinti šių dirbtinio intelekto technologijų naudojimo principų laikymąsi.

Viešojo sektoriaus subjektai, anot projekto, turės užtikrinti, kad šiomis technologijomis grįsti administraciniai sprendimai būtų nuolat kontroliuojami žmogaus ir galėtų būti jo peržiūrimi, gavus suinteresuotų asmenų skundus.

Rezoliucijos projekte kalbama apie viešojo sektoriaus atsakomybę už veiklos padarinius nepriklausomai nuo to, ar šie padariniai kilo dėl žmogiškųjų veiksnių, ar dėl dirbtinio intelekto technologijų naudojimo. Taip pat reikalaujama užtikrinti vienodai aukštą veiklos kokybę, jos atitiktį teisės principams nepriklausomai nuo to ar rezultatai grindžiami „materialiais objektais, žmogaus veikla ar skaitmenizuota informacija, robotizuotais procesais bei dirbtinio intelekto technologijomis“.

Tik tinkamas dirbtinio intelekto priemonių naudojimas gali užtikrinti visapusišką žmogaus teisių ir laisvių apsaugą, šalies ekonominius ir nacionalinio saugumo interesus.

Dirbtinio intelekto įtaka konkretiems veiklos rezultatams, anot rezoliucijos projekto, turės būti atskirai pažymima.

Rezoliucijos projekte keliami reikalavimai dėl lygiateisiškumo principo. Tai reiškia, kad viešojo sektoriaus subjektai turės užtikrinti, kad dirbtinio intelekto technologijos visus asmenis traktuotų vienodai – „nevaržytų jų teisių, neteiktų jiems privilegijų dėl jų lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės ir turtinės padėties, seksualinės orientacijos, išsilavinimo, religinių ar politinių pažiūrų, veiklos rūšies ir pobūdžio, gyvenamosios vietos ir kitų aplinkybių“.

Dirbtinio intelekto technologijas bus galima naudoti tik pagal paskirtį ir viešojo sektoriaus subjektų veiklą reglamentuojančius teisės aktus. Anot rezoliucijos projekto, informacija apie naudojamas tokias technologijas ir jų įtaką konkretiems veiklos rezultatams turės būti nuolat viešai skelbiama.

Naudojant dirbtinio intelekto technologijas prioritetas turės būti teikiamas „žmogaus teisių ir teisėtų interesų apsaugai bei iš šių teisių išplaukiantiems socialiniams gėriams“.

„Tik tinkamas dirbtinio intelekto priemonių naudojimas gali užtikrinti visapusišką žmogaus teisių ir laisvių apsaugą, šalies ekonominius ir nacionalinio saugumo interesus“, – akcentuojama rezoliucijos projekte.

Jis parengtas atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos suderintos dirbtinio intelekto taisyklės (Dirbtinio intelekto akto), nuostatas.

Kaip ELTA jau skelbė, Seimo Ateities komiteto Dirbtinio intelekto (DI) darbo grupės pirmininkė Rasa Petrauskienė ir šios grupės nariai siūlo Seimo Statutą papildyti nuostata, leisiančia parlamentarams savo veikloje naudoti dirbtinį intelektą ir kitus aukštųjų technologijų įrankius.

Tikimasi, kad tai pagerins teisėkūros procesus, suteiks informacijos analizės galimybes ir patobulins sprendimų priėmimo procesą.

Jeigu parlamentas pritartų, Seimo nariai turėtų teisę „etiškai ir atsakingai naudoti dirbtinio intelekto (DI) sistemas ir kitus aukštųjų technologijų įrankius bei priemones savo veikloje.“