Į Kretingą – riebių sūrių ir žemaitiškos kalbos

Klaipėdiečiai nevengia nukakti į Kretingos turgų.

Iš ten galima parsivežti riebių sūrių, tikrų kaimiškų lašinių ir naminės juodos duonos.

Dar kartais važiuojama ir odinių batų, kurių čia būdavo tik šeštadieniais ir tik palankų turgui metą.

Susidomėti Kretingos turgumi paskatino tautodailininkas, žymus kretingiškis Raimundas Puškorius.

Jis sakė, kad be turguje pirktos naminės duonos, kaimiškų lašinių bei riebaus sūrio nei kietą ąžuolą įkirstų, nei ledo ritulį pajėgtų žaisti.

Pieno produktų paviljone žmonės iš karto žengia prie Aurelijos, atvažiavusios iš Akmenalių kaimo.

Riebūs sūriai kainuoja 5 litus, gardūs žemaitiški kastiniai – 3,5 lito už nemenką indelį, grietinę, kurią namuose galima peiliu pjauti - tokia riebi, kaina – 4,5 lito.

Tenka pripažinti, kad Klaipėdos turguose šios prekės dažniausiai būna daug liesesnės, o sūriai - kaip guminiai, nes iš nugriebto pieno.

Medus Kretingoje kainavo po 9 litus puslitrinis stiklainis. Šnekus ir geranoriškas Augustas Strigauskas rodė, kuris medus iš pavasario žiedų, kuris vėlesnis.

O bitynas esąs prie Raguviškių. Bitės iš kur nori medų ima – iš laukų, pievų ar miško. Švaresnės vietos nerasi.

Mėsos skyriuje panašiai kaip ir Klaipėdoje: šviežias kumpis – 9,5 lito kilogramas, arba litu pigiau.

Rūkyti lašiniai – 9, švieži – 4 litai kilogramas. O kiaulienos taukai - po litą. Kas žino ir moka, supranta, jog tai puikiausia prekė, iš kurios namuose padaromas „smalčius“.

Šis labai tiks ant tikros naminės duonos, kokia prekiauja karteniškių šeima. Dailus sunkus kepaliukas – 2,30, didesnis – 4 litai.

Naminių vištų kiaušiniai po 3,5 lito už dešimtį.

Prekiautojos vaikšto siūlydamos savo prekę, sudėtą į fabrikinius dėklus.

Gražiai žemaitiškai įtikina, kad jų vištelės yra raibos, saulėtą dieną jau pasigano po kiemą. Ir ne vienos – o su gaidžiais, kurie puikiai žino savo pareigas.

Taigi nesą ko ir lyginti šių kiaušinių su paukštynų produkcija.

Kretingiškis Vytautas iš Vytauto gatvės prekiavo kirvakočiais, o turgaus draugas - „no tas Ėgnė“ dar paprašęs pasiūlyti ir namų darbo burokinių tarkų.

Tvirtos, dailaus darbo ir dešimt kartų ilgiau tarnauja už fabrikines.

Tokios prekės Klaipėdoje gal jau nė nebebūna.

Kaip ir žemaitiškos kalbos, kurios Kretinga dar neišsižadėjo.