Viceministras Giedrimas Jeglinskas sako, kad didesnė konkurencija leis sumažinti būsimų projektų kainą.

„Pritraukimas iš užsienio tiek statybininkų, tiek projektuotojų, tiek finansuotojų leistų tą konkurenciją padaryti dar didesnę, o tas turėtų įtakos ir kainai“, – BNS sakė G. Jeglinskas, antradienį verslo atstovams pristatęs planuojamus projektus.

Trys kariniai miesteliai Lietuvos kariuomenės batalionams bus statomi viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) būdu.

Ministerija gruodį paskelbs pirkimo dokumentus tiekėjų susipažinimui ir pastaboms, o patį pirkimą planuojamą paskelbti sausio viduryje.

Derybos su potencialiais tiekėjais vyks 2019–2020 metų sandūroje, o sutartys bus pasirašomos 2020-ųjų pirmąjį ketvirtį.

KAM reikalaus, kad projektų vystymas užtruktų ne ilgiau nei pustrečių metų, o už darbus ministerija atsiskaitytų per 12 su puse metų.

Pasak G. Jeglinsko, tai suteiks lankstumo ministerijai, nes 2023 metais bus baigti mokėjimai už pagrindinius įsigijimus – pėstininkų kovos mašinas, priešlėktuvinės gynybos sistemas ir haubicas.

„Mes gausime ir pajėgumą, ir nesusprogdinsime biudžeto, o naudos iš to gaus ir privatus verslas, ir žmonės, kurie gaus darbo vietas“, – teigė viceministras.

„Šiais neigiamų palūkanų laikais (...) tai yra unikali investavimo galimybė tiek užsieniečiams, tiek lietuviams“, – pridūrė jis.

Iš viso trims kariniams miesteliams planuojama skirti ne daugiau kaip 165 mln. eurų, skaičiuojant grynąja dabartine verte.

Vystytojai 10 hektarų sklype Šilalės rajone, 17 hektarų sklype Vilniaus rajone ir aštuonių hektarų sklype Šiauliuose turės pastatyti kareivines, valgyklas, štabus, automobilių stovėjimo aikšteles, sandėlius, garažus, degalines, sporto aikštes ir patalpas bei kitus statinius.

Potencialiems tiekėjams bus keliami reikalavimai dėl patirties panašiuose projektuose, gebėjimų įgyvendinti finansinius įsipareigojimus ir dėl darbo su įslaptinta informacija.

Žada netriukšmauti

Ministerija teigia, kad vietos gyventojai nesusidurs su nepatogumais dėl įsikuriančių karinių dalinių.

Ji taip pat žada investuoti į vadinamuosius dvigubos paskirties – civilinius ir karinius – objektus, pavyzdžiui, kelius.

„Kariai ten nešaudys, jie ten nevykdys „dalinys prieš dalinį“ pratybų. Pratybos vyks poligonuose, karinių mokymų teritorijose“, – kalbėjo G. Jeglinskas.

„Atvažiuos apie 800 žmonių, kurie įneša gyvybės, įneša finansinę paskatą parduotuvėlėms ir kitiems dalykams. Tai atgaivins tas teritorijas“, – tvirtino krašto apsaugos viceministras.

Kariniame miestelyje Šiauliuose įsikurs kariuomenės Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ kunigaikščio Margirio pėstininkų batalionas, Šilalės rajono Pajūrio miestelyje bus sukurta infrastruktūra brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalionui.

Vilniaus rajone, Rokantiškių kaime turėtų įsikurti brigados „Geležinis Vilkas“ kunigaikščio Vaidoto pėstininkų batalionas. Šalia šios vietovės Krašto apsaugos ministerija valdo ir kitą sklypą, kur ilgainiui planuojama perkelti Vilniuje dislokuotus kariuomenės štabus.

Šiuo metu Lietuvos kariuomenės padaliniai yra įsikūrę daugiausia buvusiose sovietų kariuomenės karinėse teritorijose ir pastatuose.

G. Jeglinskas teigė, kad karinių miestelių projektavimu ir statyba galėtų užsiimti maždaug 5 – 6 kompanijos, tačiau būsimieji konkursų dalyviai kviečiami sudaryti ir konsorciumus.

Karinių miestelių projektus po 2035 metų perims Lietuvos kariuomenė.