Vokietijos Vyriausybė tokiems asmenims numato skirti vienkartines 2500 eurų dydžio kompensacijas.

Vilniuje veikiančios bendrijos „Edelveisas – Vilko vaikai“ pirmininkė Luisė Kažukauskienė BNS sakė, kad šiuo metu organizacija vienija 51 asmenį ir visi jie užpildė paraiškas.

„Aš nenorėjau kreiptis, mano nuomone, ši suma simboliška, aš visiškai nenorėjau dėl jos kreiptis, bet iš Vokietijos sulaukiau labai daug visokių raginimų iš įvairių žmonių ir užpildžiau. Kiek aš žinau, sakykime, kad visi pateikė, aš pati raginau juos, nes buvo visokių raginimų iš Vokietijos, kad nereikia pražiopsoti ir kad reikia tiesiog pasiimti nors mažytę dalelę to, kas priklauso“, – pasakojo L. Kažukauskienė.

Paraiškas dėl šių kompensacijų dar galima teikti iki gruodžio pabaigos.

Anot L. Kažukauskienės, šios kompensacijos yra pavėluotos, daug kas jų nesulaukė. Kartu ji sakė, kad įrodyti savo patirtis vadinamiesiems vilko vaikams yra labai sudėtinga.

„Tas įstatymas nėra tiesiogiai „vilko vaikams“, jis sugalvotas tiems, kurie dirbo priverstinius darbus. Vėliau jei sugalvojo į šitą įstatymą įjungti ir bado vaikus, kurie galės tai įrodyti. Vaikai dirbo pas žmones, pas ūkininkus, kad gautų valgyti ir jiems būtų leista pernakvoti. Tai Vokietijos valdžia dabar, matyt, „minkščiau“ žiūri į tą reikalą ir leidžia jiems prie šito įstatymo glaustis“, – sakė ji.

„Čia yra viskas labai pavėluota, tai tik simbolinis gestas, bet ne teisingumo atstatymas“, – teigė Rytų Prūsijoje gimusi ir po karo į Lietuvą patekusi moteris.

Vilko vaikais vadinami vaikai, kurie, pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, bėgo iš buvusios Rytų Prūsijos nuo skurdo ir sovietų agresijos į Lietuvą. Tokių vaikų, manoma, buvo tūkstančiai.