Kaip projektas, taip skandalas. "Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009" (VEKS) ir vėl pastatė vežimą prieš arklį. Dėl to daugiau nei už 300 tūkst. litų specialiai Vilniui menininkų sukurtoms skulptūroms sostinėje gresia našlaičių dalia.

Leidimus išplėšė šantažu

Jei važiuodami A.Goštauto gatve ties Puslaidininkių fizikos institutu pasuktumėte galvą į Neries pusę, tarp plikų medžių šakų išvystumėte skulptūrą. Baltojo tilto pašonėje ji išdygo šiomis dienomis. Skulptūrą kūręs menininkas Mindaugas Navakas jai davė vardą "Dviaukštis".

Tai – tik viena iš trijų Neries krantinėje numatytų skulptūrų. Kitas dvi vilniečiai išvys geriausiu atveju po kelių mėnesių. Menininko Roberto Antinio "Puskalnis" bus "supiltas" kairiajame Neries krante priešais Pedagoginį universitetą.

Vilniaus savivaldybė galų gale pritarė, kad būtų statoma ir daug karštų diskusijų bei abejonių kėlusi Vlado Urbanavičiaus skulptūra "Arka". Ji iškils šalia Mindaugo tilto priešais Lietuvos energijos pastato langus.

Skulptūros pamažu dygsta, bet pasitenkinimo neteikia nei miesto estetams, nei valdžiai. Leidimai jas statyti išduoti sukandus dantis ir, miesto administracijos direktoriaus Gintauto Palucko teigimu, pasidavus šantažui.

Šantažuotoja – viešoji įstaiga VEKS.

Tolesnis likimas neaiškus

Sumaniusi, kad šiuolaikiškų ir dinamišką augančio miesto dvasią atspindinčių skulptūrų Vilniuje beveik nėra, pernai VEKS paskelbė konkursą sukurti meno kūrinių viešosiose erdvėse.

Tarptautinė meno ekspertų grupė, sudaryta iš trijų užsienio ir dviejų lietuvių specialistų, išrinko tris geriausius darbus – R.Antinio, M.Navako ir V.Urbanavičiaus.

Projektui Kultūros ministerija uždegė žalią šviesą ir jam įgyvendinti skyrė 300 tūkst. litų. Dar kelis šimtus tūkstančių atseikėjo rėmėjai.

Kurdami skulptūras menininkai įsivaizdavo, kad jos stovės Neries krantinėje, tačiau darbams einant į pabaigą paaiškėjo, kad tai nesuderinta su Vilniaus savivaldybe. Tarp VEKS ir miesto užvirė pusmetį trukęs nervų karas.

Nors prieš skulptūrą "Arka" protestavo miesto tarybos kolegija, Kultūros, švietimo, sporto ir jaunimo reikalų komitetas, Miestovaizdžio skyrius ir Vilniaus miesto pavadinimų, paminklų ir atminimo lentų komisija, leidimą galiausiai pasirašė G.Paluckas. Jis tai vadina kompromisu – skulptūroms prie Neries leista stovėti tik 2009-aisiais. Tolesnis jų likimas neaiškus.

Vilniaus tvarką ignoravo

"Leidimą davėme tik dėl faktinių aplinkybių – skulptūroms skirta suma jau panaudota. Galėjome principingai laikytis savo, tačiau negi paliksime autorių darbus gulėti sandėlyje? Metus skulptūros stovės prie Neries, paskui bus perkeltos į nuosaikiau vertinamą vietą. Praktika, kai pinigai išnaudojami anksčiau, nei sulaukiama miesto pritarimo, yra nenormali. Buvome lengvai šantažuojami ir įspausti į kampą. VEKS neišsiaiškino procedūrų ir įtraukė projektą į programą, gavo jam finansavimą, bet miesto nuomonės neatsiklausė", – aiškino G.Paluckas.

Kultūros, švietimo, sporto ir jaunimo reikalų komiteto pirmininkas Vidmantas Martikonis prisipažino jautęsis padėties įkaitu.

"VEKS merginos (VEKS vadovės – red. past.), kaip jas kažkas pavadino, procesą vykdė atmestinai. Buvome supriešinti su menininkais. Tai – savotiška merginų klasta ir nekompetencija, kuri velkasi per visus jų žygius. Tos skulptūros būtų kaip savavališka statyba. Mes ją įteisinome, ką darysi", – apgailestavo V.Martikonis.

VEKS vizualiųjų menų projektų vadovė Laima Kreivytė "Vilniaus dienai" aiškino, kad įgyvendinant projektą vadovautasi ne Vilniaus miesto, bet pasauline praktika.

"Taikėme principą, kai menininkas pasirenka geriausią vietą savo kūriniui. Kai jis baigiamas, tada ir derinami leidimai. Šiuo atveju skulptūros kurtos specialiai Neries pakrantei", – sakė L.Kreivytė.

Miesto centre – vamzdis

Nerimą kelia ne tik tai, kad VEKS ignoruoja nusistovėjusią ir visiems vienodai privalomą tvarką. Miesto estetai abejoja ir skulptūrų, ypač V.Urbanavičiaus "Arkos", tinkamumu Vilniaus veidui.

"Ar jums patiko? – paklausta apie prie Baltojo tilto išdygusį "Dviaukštį" su atvira nuostaba balse pasiteiravo Miestovaizdžio skyriaus vedėjos pavaduotoja Beatričė Raguotienė. – Tik esant iniciatyvų turtinti miesto aplinką, gali išryškėti ir teigiami, ir neigiami dalykai."

V.Martikonis atkreipė dėmesį, kad meno vertinimas – itin subjektyvus. "Autoriai turi savo viziją. Vieniems ji patinka, kitiems – ne. Mane labiausiai žeidžia, kad sukišti šimtai tūkstančių, o skulptūros skirtos tik vieniems kultūros sostinės metams", – kalbėjo V.Martikonis. Be to, jis atkreipė dėmesį, kad labai panašią į "Dviaukštį" skulptūrą M.Navakas jau yra sukūręs. "Gerą desėtką metų ji stovi Klaipėdos skulptūrų parke", – priminė V.Martikonis.

Vilniaus miesto pavadinimų, paminklų ir atminimo lentų komisijos narys Antanas Rimvydas Čaplinskas, jei būtų jo valia, Vilniuje statyti skulptūras ir paminklus uždraustų bent dešimtmečiui.

"Idėjų krizę turime kur kas gilesnę nei ekonominę. 100 tūkst. už surūdijusį vamzdį miesto centre! Leidimą davęs G.Paluckas tuos pinigus tegu ir moka iš savo kišenės! Skulptūrai reikia konteksto, o jo čia nėra. Nežinau, ką reiškia tas didžiulis akmuo. Žvėryno bendruomenė norėjo pastatyti ženklą ten, kur paplaukiojusi Nerimi esą išlipo grafo Tiškevičiaus ekspedicija. Tai jau šioks toks pagrindas. Nė viena iš VEKS projekto skulptūrų neturi net tokio", – piktinosi A.R.Čaplinskas.

Mindaugas Navakas, skulptūros "Dviaukštis" autorius

Savo darbą vertinu labai gerai, o miesto poziciją – neigiamai. Korupcija labiausiai veši savivaldos lygyje, todėl manau, kad kai kurie žmonės iš vieno ar kito komiteto tiesiog norėjo sukurti situaciją gauti kyšį. Dėl to leidimų klausimą pradėję svarstyti liepą, tempė jį iki metų galo.

Tai, kad leidimas duotas tik kultūros sostinės metams, yra apgailėtina. Tai – savivaldybės kerštas, kad kyšio taip ir nesulaukė.

Mano honoraras už kūrybą – 8 tūkst. litų. Visos kitos lėšos skirtos darbo priemonėms. Tačiau mus domina ne pinigai, bet kūrybinės ambicijos.

"Dviaukštis" pasirodė panašus į skulptūrą Klaipėdoje? Vadinasi, turėjau duoti antrą kyšį, kad nepasirodytų?