Trys 2009 m. Neries krantinėje atsiradusios ir skandalus kėlusios skulptūros ilgainiui pritapo prie Vilniaus veido. Savivaldybėje tyliai nuspręsta: skulptūros savo vietose gali likti ilgam, o autoriai tikina nebijantys, kad jų meno kūriniai patiria įvairių išbandymų.

Eksponavimo laikas nebeterminuotas

Į projekto „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ (VEKS) Vizualiųjų menų programą įėję meno kūriniai – Mindaugo Navako „Dviaukštis“, Roberto Antinio „Puskalnis“ ir Vlado Urbanavičiaus „Krantinės arka“ – sukėlė labai kontroversiškų reakcijų, bandymų pasverti ir palyginti jų estetinę bei finansinę vertę. Beje, Kultūros ministerijos tinklalapyje 2009 m. gruodžio 9–20 d. skelbtoje apklausoje, kurioje sudalyvavo 2589 žmonės, 59,1 proc. pasisakė, kad skulptūras reikėtų palikti ten, kur jos yra, 25,8 proc. – kad jas reikėtų parduoti aukcione, 15,1 proc. – kad skulptūras reikėtų išmontuoti ir utilizuoti.

Kultūros ministerija skulptūroms sukurti skyrė 300 tūkst. litų – dėl ko piktinosi ne vienas mokesčių mokėtojas. Tačiau po kelerių metų nebe tuo, o šių skulptūrų likimu norisi pasidomėti.

Vilniaus miesto savivaldybė iš viešosios įstaigos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ skulptūras perėmė 2010 m. pradžioje. Savivaldybėje dėl tolesnio skulptūrų likimo kol kas nediskutuojama, nesprendžiama. Pasak specialistų, jas išmontuoti, nuversti ar kaip nors kitaip panaikinti nemažai kainuotų.

Leidimas eksponuoti skulptūras buvo išduotas 2009-iesiems, tačiau dabar jų stovėjimo laikas nebeapribotas.

„Savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. sausio 21 d. įsakymu “Dėl skulptūrų „Puskalnis“, „Dviaukštis“ ir „Krantinės arka“ perėmimo„ visos trys skulptūros perduotos Komunalinio ūkio departamentui eksploatuoti ir prižiūrėti. Šiuo įsakymu ankstesni administracijos direktoriaus įsakymų dėl leidimų pastatyti skulptūras punktai, apibrėžiantys terminuotą eksponavimo laiką, laikomi netekusiais galios“, – kodėl skulptūros neperkeliamos, paaiškino savivaldybės Miesto estetikos skyriaus vyriausioji specialistė Beatričė Raguotienė.

Gali stovėti dešimtmečius

Per trejus metus skulptūros keitėsi, tarsi įsiliejo į miesto gyvenimą: ant „Krantinės arkos“ atsiranda vis naujų grafičių, „Puskalnį“ vasarą padengia aukšta žolė, žiemą – sniegas. Net ir daug itin skeptiškai į, pavyzdžiui, „Krantinės arkos“ vamzdį žiūrėjusių vilniečių su juo per tą laiką apsiprato. Galbūt ilgainiui vilniečiams pasimirš ir tai, kad šios skulptūros buvo skandalingo ir daug pykčių sukėlusio VEKS dalis.

„Krantinės arkos“ autorius V.Urbanavičius „Vilniaus dienai“ sakė, kad vilniečių reakcijos į jo kūrinį nurimo – žmonėms atsirado kitų rūpesčių, aptarinėti šias skulptūras nebe taip aktualu. „Pradžioje atsiliepimai buvo labai įvairūs, nauji dalykai visuomet sukelia daug reakcijų, ir ta įvairovė man buvo įdomi“, – sakė menininkas.

V.Urbanavičius nė nenorėtų, kad skulptūra būtų specialiai prižiūrima. „Manau, kad skulptūros valyti nereikėtų, grafičiai irgi yra tarsi mūsų aplinkos, to, kas vyksta mūsų mieste, paliudijimas. Visokie patepliojimai neturėtų veikti, jie gal net papildo kūrinį, skulptūra iš esmės nesikeičia“, – ramiai į paišinius ant savo kūrinio žiūri skulptorius.

V.Urbanavičius patikino, kad skulptūra ir nebuvo planuota trumpai eksponuoti. „Nebuvo taip, kad būtume manę, jog toliau skulptūros negalės stovėti, juk jeigu ne toje vietoje stovėtų, tai kitoje. Skulptūra gali išlaikyti kelis dešimtmečius. Investuota į jas ne tiek ir mažai, pasirinktos medžiagos, kurios nebijo atmosferos poveikio ir to gyvenimo, kuris aplink vyksta“, – pasakojo V.Urbanavičius.