Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė apgailestauja, kad nebuvo laiku reaguota į Drąsiaus Kedžio pareiškimus. Dabar labai sunku ką nors pakeisti, nes visuomenė labai įaudrinta.

E.Žiobienė šią savaitę viešėjo "Vilniaus dienos" redakcijoje ir bendravo su portalo diena.lt lankytojais, kuriems rūpėjo ne tik vadinamoji pedofilijos byla, bet ir kitos su vaikų teisėmis susijusios problemos.

– Kodėl tik neseniai visos pajėgos – policija, vaikų teisių apsauga ir kitos institucijos – užsiėmė pedofilijos byla?

– Reikia pripažinti, kad visos tarnybos reagavo gana pavėluotai. Aišku, man lengva kritikuoti, nes kontroliere esu paskirta tik nuo šių metų balandžio. Manau, kad jeigu būtų buvę rimtai ir atsakingai vertinami D.Kedžio pareiškimai, galbūt nebūtų buvę paaukota tiek gyvybių, atleista iš darbo pareigūnų ir nekiltų tiek aistrų. Šiandien mums visiems tenka tik gaisrininko vaidmuo. Man taip pat tenka atsakyti už tai, ko negalėjau padaryti, nes nebuvau net paskirta.

Visuomenė šiandien labai įaudrinta, aišku, negaliu pasakyti, kad be pagrindo, bet man gana nesuprantamas pyktis ir noras visus juodinti. Suprantu, kad visada bus abejojančių, nesutinkančių, bet norėčiau paprašyti supratimo ir dialogo, o ne pykčio ir pašaipų. Gerbkime visi vaikus, jų teises ir interesus. Kokius sugebėsime užauginti vaikus, tokią turėsime visuomenę.

– Kodėl Prienų rajone mergaitę auginantys žmonės nubausti pinigine bauda už tai, kad neatiduoda mergaitės vadinamiesiems įtėviams, o Venckai nebaudžiami už tai, kad neleidžia mergaitei susitikti su mama?

– Prienų atveju mergaitę vis dar augina šeima, kuriai jokiu teisės aktu nebuvo paskirta mergaitės globa. Tiesiog priglaudė ir augina. Nors jau porą metų bylinėjasi teismuose. Ši šeima nevykdė nei apylinkės, nei apygardos, nei Aukščiausiojo Teismo sprendimo. Todėl, matyt, teismas skyrė baudą už nepagarbą teismui.

Neringa Venckienė, kaip laikinoji mergaitės globėja (ši globa buvo panaikinta Kėdainių apylinkės teismo nutartimi, tačiau nutarties vykdymas sustabdytas, todėl ji šiandien dar yra laikina globėja), turi vykdyti visas globėjos pareigas, taip pat užtikrinti, kad mergaitė matytųsi su mama pagal nustatytą tvarką. Jeigu globėja nevykdo savo pareigų, jai turėtų būti taikoma atsakomybė.

Pirmadienį, kai mergaitė nebuvo vežama į susitikimą, bendravau su mergaitės močiute, kuri sakė, jog N.Venckienė yra ligoninėje. Bet kuriuo atveju, artimi giminaičiai, t. y. seneliai, turėtų vykdyti laikinosios globėjos prisiimtus įsipareigojimus. Aš pati prašiau Laimos Kedienės nenuteikti mergaitės prieš mamą, vežti mergaitę į susitikimus su ja ir jokiu būdu neleisti žurnalistams filmuoti, fotografuoti ir klausinėti mergaitę.

– Kodėl L.Stakūnaitės ir dukros susitikimo vieta parinkta policijos nuovadoje? Ar tai normali aplinka susitikti mamai ir dukrai?

– Šiuo atveju vaiko bendravimo tvarką nustato Vaiko teisių apsaugos tarnyba. Galbūt todėl, kad mamai paskirta apsauga, anksčiau, beje, buvo paskirta apsauga ir mergaitei, manyta, kad tai yra tinkamiausia vieta. Šiuo atveju kontrolierius negali pakeisti tvarkos.

– Ar teisinga jūsų pozicija, jog vaiką visada reikia palikti motinai, neatsižvelgiant į konkrečias aplinkybes? Turiu mintyje D.Kedžio dukros atvejį.

– Kur mergaitei reikia gyventi, nusprendė teismas, ir galutinį sprendimą vis tiek pasakys teismas, jo sprendimą teks vykdyti. Žinoma, būtų galima laukti baudžiamosios bylos pabaigos, tačiau nežinome, kiek ji truks: kiek truks jos nagrinėjimas, paskui apeliacijos. O mergaitei reikia gyventi šiandien. Jeigu mamai nebus pareikšti jokie kaltinimai, jeigu teismas nenustatys net minimalaus jos dalyvavimo nusikalstamoje veikoje, kaip tada valstybė kompensuos mamai ir mergaitei? Ir kaip mūsų valstybė apsigins Europos Žmogaus Teisių Teisme? Mama ir tėvas yra svarbiausi žmonės vaiko gyvenime. Jeigu yra rimtų priežasčių riboti jų teises, tik tada vaikas gali būti atiduotas kitų žmonių globai. Deja, šioje situacijoje tėčio nėra tarp gyvųjų, todėl yra tik mama, kurios teises riboti galime tik dėl svarbių priežasčių.

Aš, kaip žmogus, galėčiau reaguoti emociškai, tačiau kaip pareigūnė privalau gerbti įstatymą ir teisingumą vykdantį teismą.

– Ar nemanote, kad jums asmeniškai reikėjo atvykti į Garliavą ir pasikalbėti su ten protestavusiais žmonėmis?

– Iš esmės nemanau, kad turėjau atvykti į Garliavą, nes ten turėjo būti vykdomas teismo sprendimas, kur kontrolierius neturi teisės dalyvauti. Sprendimą vykdo antstolis su kitomis tarnybomis. Visiems žmonėms ir institucijoms teismų sprendimai yra privalomi, abejojantys jais gali sprendimus skųsti. Kontrolieriaus įstaiga šioje byloje nedalyvavo, todėl negalėjo nei skųsti, nei kitaip dalyvauti.

Šiandien yra trijų lygių vaiko teises ginančios institucijos: vaiko teisių tarnybos arba skyriai savivaldybėse, Valstybinė vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba, kuri ir koordinuoja institucijų savivaldybėse veiklą, ir vaiko teisių apsaugos kontrolierius, kuriam pavesta ginti vaiko teises. Kai institucijos netinkamai atlieka savo funkcijas, vaiko teisių apsaugos kontrolierius gali tirti jų veiklą. Bet ne už juos priimti sprendimus. Vadinasi, aš, kaip kontrolierė, negalėjau tiesiogiai spręsti mergaitės globos, gyvenamos vietos ir kitų klausimų, o tuo labiau atvažiuoti ir stebėti, kaip antstolis vykdo sprendimą.

– Ar vaiko teisių apsaugos pareigūnai pasidomėjo, kaip gyvena antroji pedofilijos byloje minima mergaitė?

– Mums žinoma, kad mergaitė šiuo metu yra ne Lietuvoje, nuotoliniu būdu baigė mokslo metus. Šiuo metu per Valstybinę vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybą yra užklausta informacijos iš kitos šalies apie mergaitės padėtį. Atsakymas kol kas negautas.

– Kaip vertinate padėtį vaikų namuose? Kaip manote, ar naujasis Šeimynų įstatymas pagelbės?

– Šiandien turime tris vaiko globos institucijų tipus: valstybiniai arba savivaldybių globos namai, nevyriausybiniai globos namai ir šeimynos. Suprantama, kad vaikui geriau augti jaukesniuose, mažesniuose namuose, kurie labiausiai primena šeimą. Šeimynų įstatymu buvo siekiama labiau reglamentuoti tiek šeimynų statusą, tiek užtikrinti sėkmingesnę jų veiklą. Visuose savo tyrimuose stengiamės pabrėžti būtinybę užtikrinti visų vaiko globos institucijų kokybiškas paslaugas, atitinkamą jų finansavimą, taip pat žmonių, auklėjančių, prižiūrinčių vaikus, įgūdžių ugdymą, geranorišką darbą su vaikais, geresnes sąlygas.

Labai norėčiau, kad ilgainiui vaikų namai išnyktų. Deja, didžioji dalis vaikų, esančių globos namuose, nėra tikrieji našlaičiai. Mūsų visuomenei ir valstybės institucijoms tenka pareiga rengti jaunus žmones šeimai, ugdyti jų atsakomybę ir suvokimą, kad savus vaikus reikia mylėti, auklėti, auginti ir jokiu būdu nepalikti globos įstaigose.

– Ar jums atrodo normalu, kad vaikai, augantys pas globėjus, yra stebimi kaip pro didinamąjį stiklą, globėjai nuolat kontroliuojami, o vaikai, augantys su biologiniais tėvais, palikti likimo valiai?

– Tiek vaiko teisių tarnybos arba skyriai savivaldybėse, tiek socialiniai darbuotojai turėtų teikti pagalbą visoms šeimoms, kuriose auga vaikai. Natūralu, kad gyvenimo sąlygos tikrinamos šeimose, kuriose globojami vaikai. Jeigu kyla abejonių dėl tėvų elgesio su vaikais arba ar tėvai sudarė vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas, turėtų ir visuomenė nelikti abejinga, informuoti tarnybas apie iškilusias problemas šeimoje, o tarnybos – iš karto reaguoti.