Deklaracijų apie viešus ir privačių interesus dar nepateikė 170 savivaldybių politikų, iš didmiesčių prasčiausiai pasirodė Kaunas, trečiadienį paskelbė Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK).

VTEK duomenimis, daugiausia nepateikusių deklaracijas yra Raseinių ir Kėdainių rajono savivaldybėse - to nepadarė atitinkamai 11 iš 25 ir 11 iš 27 tarybos narių. Šalčininkų rajone interesų nedeklaravo devyni iš 25, Širvintų rajone - aštuoni iš 21, Prienų rajone - 8 iš 25 politikų. Deklaracijas jau pateikė visi naujai išrinkti savivaldybių merai.

VTEK trečiadienį paviešino ir interesų nedeklaravusių politikų pavardes.

Iš didmiesčių, prasčiausia situacija yra Kauno miesto savivaldybėje, kur deklaracijų dar nepateikė aštuoni iš 41 tarybos nario. Didžioji dauguma jų - Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovai: Gediminas Žukauskas, Kęstutis Mikėnas, Liudas Mikalauskas, Loreta Kudarienė, Vygantas Gudėnas. Prievolės VTEK neatliko ir socialdemokratas Židrūnas Garšva, visuomeninio rinkimų komitetas „Vieningas Kaunas“  atstovas Tomas Bagdonavičius, komiteto „Kaunas – kitokia Lietuva“ narys Kęstutis Mazurkevičius.

Vilniaus taryboje interesų nedeklaravo septyni politikai iš 51: TS-LKD nariai Arvydas Sekmokas ir Paulė Kuzmickienė, „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos nariai Rimas Andrikis bei Juozas Imbrasas, politikos naujokai - „Lietuvos sąrašo“ atstovai Darius Kuolys ir Liutauras Stoškus, Liberalų sąjūdžio atstovas Vaidotas Ilgius.

VTEK informacijos apie turimus interesus nesulaukė iš šešių Klaipėdos miesto politikų : rinkimų komiteto „Puteikis plius“ atstovo Alfonso Vildžiūno, Liberalų sąjūdžio atstovo Audriaus Vaišvilos, TS-LKD nario Laisvūno Kavaliausko, Lietuvos rusų sąjungos atstovo Viačeslavo Titovo,  Rusų aljanso nario Vladimiro Vlasovo, „Klaipėdos“ visuomeninio rinkimų komiteto frakcijos nario Vytauto Čepo. Mieste iš viso dirba 31 tarybos narys. Tiek pat tarybos narių turinčiuose Šiauliuose to nepadarė vienintelis „Tvarkos ir teisingumo“ atstovas Alfredas Lankauskas, taip pat keturi Panevėžio miesto tarybos nariai iš 31: socialdemokratos Donatas Degenis, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai priklausantis Juozas Bečelis, rinkimų komiteto „Mums svarbu“ atstovas Kęstutis Lukoševičius ir buvęs TS-LKD kandidatas į merus Maurikijus Grėbliūnas. Visi 27 Alytaus miesto politikai pavyzdingai deklaravo interesus.

Trečiadienį spaudos konferencijoje pristatydamas duomenis, VTEK pirmininkas Romas Valentukevičius tvirtino, kad šiuo metu interesus jau yra deklaravę 85 proc. tai turėjusių padaryti savivaldybių politikų.

Ant jo, nedeklaravusiųjų sąrašai bus analizuojami ir perduodami savivaldybių etikos komisijoms, kurių bus prašoma pateikti motyvus, kodėl deklaracijos nepateiktos. Tačiau jau aišku, kad kol kas to dalis savivaldybių padaryti negalės, nes neturi veikiančių etikos komisijų.

„Etikos komisijos turi būti sudarytos kiekvienoje savivaldybėje - šiandien komisijos yra sudarytos 36-ose iš 60 savivaldybių“, - konstatavo R.Valentukevičius.

Anot jo, jei savivaldybės nepateiks paaiškinimų, VTEK pasilieka galimybę „nustačius sąmoningo piktnaudžiavimo atvejus“ skirti politikams baudas - įstatymai numato už šiuos pažeidimus galimybę skirti baudas iki 580 eurų. Tokia informacija gali tapti pretekstu politikų veikla domėtis ir Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT).

„Mums labai įdomūs motyvai: ar tai buvo daroma sąmoningai, ar pamiršus. Todėl mes kiek galime bandysime įvertinti šiuos dalykus (...). Pagrindinės galimybės, kur mes tikrai plačiai naudosime ir šią pateiktą informaciją, yra analizuojant šių asmenų priimamus sprendimus, ar tai nėra susiję su sąmoningu nedeklaravimu tam tikri priimti sprendimai“, - žurnalistams sakė STT vadovas Saulius Urbanavičius..

S.Urbanavičiaus teigimu, STT jau turi duomenų apie tai, kad kai kurie interesų nedeklaravę asmenys tarybose priėmė sprendimus, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas. Jis neatmetė, kad dėl dalies nedeklaravusiųjų „gavus papildomos informacijos“, gali būti pradėti tyrimai.

„Nenorėčiau minėti nei savivaldybių, nei pavardžių konkrečiai, nes informacijos panaudojimas galimas labai įvairus - ją galime panaudoti ir kriminalinėje žvalgyboje, žiūrėti, kodėl tie sprendimai buvo priimami, išaiškinti kažką“, - sakė jis.

STT vadovo teigimu, dažnai sprendimai, kai painiojami interesai, priimami dėl viešųjų pirkimų.

Tikimasi, kad dauguma problemų dėl politikų interesų deklaravimo bus išspręsta iki rugsėjo, tuomet VTEK žada imtis medikų deklaracijų. Jiems naujai atsiradusi prievolė deklaruoti interesus įsigaliojo nuo kovo 1 dienos. Pagal susitarimą su VTEK, STT nuo rugsėjo taip pat galės tiesiogiai prieiti prie informacijos apie asmenis, turinčius prievolę deklaruoti interesus, ir tai, anot S.Urbonavičiaus, leis sprendimus priimti operatyviau.

Didžioji dauguma politikų, išskyrus Šilutės ir Trakų rajono savivaldybes, kur vyko pakartotiniai rinkimai, deklaracijas VTEK turėjo pateikti  turėjo pateikti iki balandžio 22-osios.