Pramogos

Ir klaipėdiečiai šoka tango

Šiandien visose pasaulio šalyse skambės aistringi argentinietiško tango ritmai. XIX a. Buenos Airių priemiesčių lūšnynuose gimęs šokis, kadaise vadintas „bordelio reptilija“, populiarus ir Klaipėdoje.

Gruodžio 11-ąją visas pasaulis švenčia Pasaulinę tango dieną. Ji sutampa su dviejų ryškiausių tango žvaigždžių – Karloso Gardelio ir Chulijo De Karo – gimtadieniais.

Uostamiesčio šokių studijos „Svajonė“ vadovas Alvydas Soraka, be kitų populiarių šokių, klaipėdiečius moko šokti ir tango. “Tai labai aistringas ir jausmingas šokis“, - „Klaipėdai“ sakė 18 metų „Žuvėdroje“ šokęs studijos vadovas. Jo teigimu, neturintis aiškaus ritmo argentinietiškas tango kur kas intymesnis, išraiškingesnis už pramoginį, konkursuose ir pokyliuose šokamą, Europoje išpopuliarėjusį tango.

Sunkiausia, mokantis tango, tinkama laikysena ir partnerio pojūtis. Pasak penkerius metus „Svajonės“ studiją lankančių Zitos ir Broniaus Pliuškių, tai – „brandos“ šokis, labiau suprantamas vyresniems nei jaunimui. Ši pora tango turi galimybę pašokti du kartus per metus “Svajonės“ rengiamuose šokių vakaruose bei privačiuose vakarėliuose. Gruodžio 18 d. 19 val. „Klaipėdos“ viešbučio salėje „Svajonė“ rengia tradicinį šokių vakarą, kuriame bus šokamas ir tango.

Tango gimė Buenos Airių priemiesčiuose, kur būrėsi kareiviai, pavargę nuo užsitęsusių pilietinių karų, bedaliai valstiečiai, afrikiečių vergų palikuonys, Europos emigrantai. Pradžioje tai buvo atšiaurus vienišų vyrų, įtrypiančių į uostamiesčio grindinį moters ilgesį, šokis. Ir tik vėliau jį priėmė abejotinos kilmės damos. Naujame šokyje susilydė jėga ir silpnybė, vienuma ir vienybė, įtūžis ir meilė, nusivylimas ir viltis.

XX a. pradžioje tango atkeliavo į Europą. Jo debiutas Paryžiuje virto tikra sensacija. Vieni iškart tapo jo šalininkais, kiti – aikštingais priešininkais. Tačiau bandymai sustabdyti šio jausmingo šokio populiarumą buvo beviltiški. „Bordelio reptilija” užkariavo Paryžių ir Berlyną, įšliaužė į aukštuomenės salonus. Tačiau savo triumfo valandos šis šokis sulaukė tuomet, kai mažai kam žinomas dainininkas Karlosas Gardelis į plokštelę įrašė tango kūrinį “Mi noche triste”. 1960-aisiais tango buvo priskirtas klasikai, į kurią žvelgdavo tik su pagarba, bet ne su noru pasimėgauti. Tango vėl atgaivino akordeono virtuozas Astoras Piacola, atlikęs kelias energingas senųjų tango melodijų aranžuotes. Taip tango vėl grįžo ir tapo populiarus visame pasaulyje.