Beveik 30-ies metų patirtį projektuojant konstrukcijas turintis kaunietis Virginijus Gervė – realistas: bet kuriame pastate gali pasitaikyti projektavimo klaida, statybų broko ir šis netikėtai sugrius. Norint to išvengti reikia siekti ne pigumo, bet kokybės.

V.Gervės vadovaujama įmonė "Konstruktorių cechas" prisidėjo projektuojant visų keturių Lietuvos "Akropolių" konstrukcijas, įmonės darbų sąraše – ir ne viena Lietuvos "Maxima", dauguma jų stovi Kaune – Savanorių, Pramonės pr. ir Šarkuvos g.

Šie iš gelžbetonio ir metalo sukonstruoti pastatai, pasak pašnekovo, išstovės ne mažiau kaip 50 metų, jei bus tinkamai prižiūrimi: šildomi, beatodairiškai nepertvarkomi. Tokių statinių konstrukcijoms kenkia drėgmė, šaltis, nepalanki cheminė aplinka ir papildomos apkrovos, pavyzdžiui, pakabinami ventiliacijos vamzdynai ar pakabinamos lubos. Pašnekovas perspėja: iš pirmo žvilgsnio tai nedideli poveikiai, bet jei papildomų apkrovų per daugybę remontų vis daugėja, gali kilti nelaimė.

Už pastatų patvarumą atsakingi ne architektai, o konstruktoriai, nors nei jų vardai, nei darbo svarba visuomenei dažniausiai nežinomi. V.Gervė patyrusio konstruktoriaus požiūriu atskleidė šiuolaikinių visuomeninių objektų statybos subtilybes.

– Ką dirba konstruktoriai? Kai miestą papuošia ypatingas pastatas, įvertinami architektai, statybininkai, o konstruktoriai dažniausiai lieka už kadro.

– Pastato projektuotojus galima suskirstyti į tris grupes: architektus, konstruktorius ir inžinerinių sistemų projektuotojus. Konstruktoriai atsako už tai, kad laikančios pastato konstrukcijos – kolonos, santvaros, sijos ir kita – atlaikytų numatytas apkrovas, kad pastatą laikantys elementai nesugriūtų.

– Pirminę idėją, kokio dydžio, kaip atrodys pastatas, sugalvoja architektas. Ar konstruktoriai turi prisitaikyti prie architekto sumanymų, ar atvirkščiai – jie daro įtaką, keičia architektūrinius sprendimus?

– Architektai sukuria vaizdą, pastato tūrį. Tada, bendraudami su konstruktoriais, savo pirminį projektą patikslina, jei reikia, pakeičia kai kuriuos parametrus. Daug kas norėtų, kad pastate visai nebūtų laikančiųjų kolonų, nes jos esą gadina vaizdą. Tačiau su konstruktoriais aptariamos realios sumanymo galimybės.

– Kuo didesnė pastato vidaus erdvė, tuo daugiau tenka įsikišti konstruktoriams?

– Taip, kuo uždavinys sudėtingesnis, tuo sprendimai brangesni. Pabandome architektus nuleisti ant žemės, arčiau realybės.

– Ar didieji prekybos centrai konstrukciniu požiūriu yra sudėtingi pastatai?

– Tai ne patys sudėtingiausiai statiniai. Kur kas didesnes vidaus angas turi lėktuvų angarai, sporto statiniai, pavyzdžiui, arenos. Pastatyti Lietuvoje tokio tipo objektai turi daugiau kaip 80 m pločio angas nuo atramos iki atramos. Tai dar pavojingesni statiniai, turint galvoje problemas, kurios kiltų jiems sugriuvus. Prekybos centrai nėra išskirtiniai objektai. Jose tradicinis atstumas tarp angų būna 18 m, kartais – 24 m. Atskirose zonose, pavyzdžiui, ledo arenose visuose Lietuvos "Akropoliuose", anga tarp kolonų siekia 30 m.

– Ar pasirinktos statybinės medžiagos lemia pastato patvarumą? Gal, pavyzdžiui, mūras patvaresnis už metalines konstrukcijas?

– Ne, nes kiekviena konstrukcija apskaičiuojama pagal jos atlaikymo galią. Be to, konstrukcijos parenkamos su tam tikra atsarga numatytoms apkrovoms. Padidinus apkrovas kelis kartus, laikančiosios konstrukcijos gali ir neatlaikyti.

– Ar menka apskaičiavimo klaidelė, vienas neatlaikęs varžtas gali lemti pastato griūtį?

– Taip, gali. Varžtai ar kita statybinė medžiaga, įmontuota į statinį, gali būti su broku. Yra ir žmogiškosios klaidos tikimybė. Konstruktorius-projektuotojas gali padaryti klaidą skaičiuodamas. Žinoma, tokius svarbius sprendimus priima ne vienas žmogus, projektavimas kontroliuojamas, ne vieną kartą peržiūrimas. Kita vertus, vis vien gali prasprūsti klaida. Teko matyti statistiką, dėl ko statybos objektuose įvyksta griūtys. Pasirodo, projektuotojų klaidos sudaro gana nedidelę šių priežasčių dalį. Statybos gaminiuose gali būti broko, statyboje ir pastato eksploatacijoje – klaidų.

– Viena iš spėjamų priežasčių, dėl ko įgriuvo Rygos prekybos centro stogas, – ant jo sudėtos statybinės medžiagos. Ar tai gali būti tiesa?

– Atrodo, kad tai galėjo būti griūties priežastis, nes nuotraukose buvo matyti ant stogo sudėtos statybinės medžiagos, tarkim, trinkelės, kurių ten būti negalėjo. Spėju, kad klaida įvyko organizuojant statybos darbus, kažkas neprižiūrėjo statybininkų. Trinkelės, kaip spėju, turėjo būti grindžiamos dideliame plote, bet iki darbų pradžios jos buvo sukrautos vienoje stogo vietoje.

– Daugiau kaip prieš 10 metų Vilniuje buvo įlūžęs statomų Ledo rūmų stogas. Gal žinote priežastį?

– Kiek pamenu, ten buvo projektuotojų klaidos, kurios išlindo staigiai iškritus dideliam sniego kiekiui.

– Ar yra apskaičiuotas maksimalus sniego kiekis, kuris stogui dar nepavojingas, ir kada gausiai apsnigtame pastate būti jau nesaugu?

– Lietuvoje galiojančios leistinos sniego apkrovos gana didelės, kitaip tariant, yra apskaičiuota gana didelė apkrovos atsarga. Taigi, sniegas pastato patvarumui neturėtų sukelti jokių padarinių. Seniau būdavo leidžiama įrengti stogus, pritaikytus mažesnėms apkrovoms, tačiau savininkas būdavo įpareigojamas nuo stogo nukasti sniegą, kai jo daug. Anot dabartinių normų, stogai turi atlaikyti krūvį ir nenukasus sniego. Kritinės situacijos gali atsirasti tada, kai prisninga labai daug, po to staiga ateina atšilimas, lietūs. Tai aktualiausia plokštiems stogams, jų apkrovos tokiais atvejais gali būti viršytos. Tad nuo jų sniegą rekomenduojama nukasti. Prieš kelerius metus buvo susiklosčiusi panaši situacija. Užsakovai skambino ir klausė: ar mūsų stogas atlaikys? Tikrinome, skaičiavome. Pastato savininkas turi kaskart patikrinti, kiek sniego yra ant stogo.

– Vadinasi, šimtaprocentinės garantijos, kad pastatas netikėtai nesugrius, nėra?

– Lygiai kaip nėra šimtaprocentinės garantijos, kad išėjęs iš pastato į lauką liksi gyvas – ir čia ant galvos gali nukristi ledo varveklis ar prispausti virstantis medis.

– Po tragedijos Latvijoje kalbama, kad statybų priežiūra šioje šalyje yra nepakankama, o kaip yra Lietuvoje?

– Statybinę techninę priežiūrą vykdo užsakovo samdytas specialistas. Kaip ir pačiame statybos procese, taip ir jo priežiūroje, justi tendencija taupyti. Išleidęs pinigų statybininkams, užsakovas nelinkęs daug mokėti už statybos darbų priežiūrą. Dažniausiai tam neskiriama tiek lėšų, kiek reikėtų. Teko girdėti, kad kai organizuojami techninės priežiūros parinkimo konkursai, dalyvių siūloma kaina skiriasi kelis kartus. Tikėtina, kad už aukščiausią kainą darbas būtų atliktas kokybiškiausiai. Labai didelė tikimybė, kad asmuo, kuris sutinka dirbti už keturis kartus mažesnę kainą, labai kokybiškai jo neatliks. Lygiai tokie pat pavojai tyko pasirenkant statybinę organizaciją projektui įgyvendinti – jų siūlomų paslaugų kainos taip pat gana įvairios.

– Ar projektavimo darbai irgi gali būti nekokybiški?

– Projektavimui taip pat yra taupoma. Dažnai konkursus laimi projektuotojai-konstruktoriai, pasiūlę žemesnę kainą. Bet kurią paslaugą norima gauti kuo pigiau. Deja, kartais pigumas atsigręžia blogąja puse.