Bėda ta, kad dviguba pilietybė leistina tik išimtiniais atvejais, visais kitais, įgiję kitos šalies pilietybę, gimtąją lietuviai praranda.

Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas, esantis I-ame Konstitucijos skirsnyje, o tai reiškia, kad gali būti keičiamas tik referendumu. Apie tai Konstitucinis Teismas yra teikęs išvadas 2003-iaisiais, 2006-aisiais, 2013-aisiais ir šį penktadienį, 2017-aisiais. Ir visada atsakymas būdavo tas pats – be referendumo nieko nebus.

2015-aisiais Liberalų sąjūdis siūlė kartu su Seimo rinkimais 2016-aisiais metais surengti ir privalomąjį referendumą dėl Konstitucijos pakeitimo. Buvo siūloma panaikinti Konstitucijos nuostatą, kad niekas, išskyrus įstatymo numatytus atvejus, negali būti Lietuvos ir kitos valstybės piliečiu. Tačiau tada referendumui nebuvo pritarta.

Po šio penktadienio, regis, būtų metas nustoti atakuoti Konstitucinį Teismą ir imti rimtai rengtis referendumui, kuris politikų, tikėtina dalyvausiančių prezidento rinkimuose, manymu galėtų vykti 2019-aisiais.

Kad dvigubą pilietybę galima įteisinti įstatymu, neskelbiant referendumo ir nekeičiant Konstitucijos, viltį turėjo ne tik išeivijos lietuviai ar į Konstitucinį Teismą kreipęsi politikai. Apie tokią galimybę kalbėjo ir buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas Egidijus Šileikis. Esą teismo sprendimą galėtų nulemti pasikeitusios aplinkybės ir Lietuvos piliečiai, gyvenantys ES ir NATO valstybėse, galėtų turėti dvigubą pilietybę.

„Niekada Konstitucinis Teismas nėra nagrinėjęs dvigubos ar trigubos pilietybės, tai yra Konstitucijos 12 straipsnio, per Konstitucinio akto dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje prizmę. Šįkart Seimas įterpia ES ir NATO valstybes nares. Profesine prasme man patinka šitas prašymas, nes jis verčia diskutuoti“, – laidoje „Dėmesio centre“ sakė VU Teisės profesorius, buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas E. Šileikis

Tačiau Konstitucinis teismas dar kartą tokias diskusijas nukirto – jokios aplinkybės negali turėti įtakos aiškinant Konstituciją dėl dvigubos pilietybės.

„Tik referendumu pakeitus [Konstituciją] galima įtvirtinti tokią nuostatą, kurios prašė pareiškėja. Dėl NATO ir ES valstybių [gyventojų] galimybės turėti pilietybę, tai čia yra politikų sprendimas. Teismas yra teisinė, o ne politinė institucija, jis atsižvelgia į teisinius argumentus, o ne kintančias socialines, ekonomines, demografines sąlygas“, – aiškina Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas.

Kaip aiškiau galima pasakyti. Jeigu politikai šito nesupranta, tai tenka galvoti apie tai, kad ta Konstitucijos pataisa nebus padaryta, o jeigu jie įstatymu tą padarys, tai apskritai sukels teisinį chaosą.

Tačiau ir po tokio teismo išaiškinimo nei pasaulio lietuvių bendruomenių vadovai, nei politikai, panašu, ginklų nesudeda.

„Kokie galėtų būti variantai? Tai aš manau, koks nors politinis sprendimas, kad vis dėlto politikai, tie 114 vis dėlto balsuoja už įstatymą ir jau tada Konstitucinis teismas tiesiog svarsto šitą įstatymą, kuris buvo priimtas“, – teigia Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke.

Seimo Tėvynės Sąjungos-Krikščionių demokratų frakcijos narys Žygimantas Pavilionis tvirtina, jog visų pirma ši klausimą apsvarstys visos partijos.

„Mes visos partijos visų pirma sėsim prie stalo ir sutarsime. Aš manau, vienas iš kelių būtų, čia mano siūlymas, užbaigti balsavimą dėl pilietybės įstatymo pataisų, nes tuo mes aiškiai įtvirtinsime savo valią, kad būtent orientuojamės į ES ir NATO valstybes, jokių kitų variantų. Bet dėl referendumo bus atskira diskusija, koks jis turi būti, kiek dienų tęstis, nes jeigu ir bus referendumas, tai jis privalo būti sėkmė“, – tvirtina Ž. Pavilionis.

Buvęs Konstitucinio teismo teisėjas Vytautas Sinkevičius teigė, kad ir toliau bet kokie bandymai apeiti Konstitucinį Teismą ir jo išaiškinimą bus Konstitucijos pažeidimas.

„Pagal Konstituciją dvigubą pilietybę galima išplėsti tik darant Konstitucijos pataisą – kito kelio nėra. Kaip aiškiau galima pasakyti. Jeigu politikai šito nesupranta, tai tenka galvoti apie tai, kad ta Konstitucijos pataisa nebus padaryta, o jeigu jie įstatymu tą padarys, tai apskritai sukels teisinį chaosą. Įstatymas bus pradėtas taikyti, žmonės įgis dvigubą pilietybę, Konstitucinis Teismas pasakys, kad tai prieštarauja Konstitucijai, tai karai su Konstituciniu Teismu gali būti kariaujami tik Konstitucinio Teismo nubrėžtuose rėmuose, o ne politikų politinių interesų rėmuose“, – sako V. Sinkevičius.

Po eilinio Konstitucinio Teismo pakartojimo, kad be referendumo nieko nebus, prezidentė paragino neeikvoti laiko veltui.

„Laikas visiems mums, žmonėms, politikams ypatingai, pradėti ruoštis referendumui“, – teigia prezidentė.

Politikai, kurių pavardės minimos kaip galimų kandidatų į prezidentus, jau pradėjo projektuoti referendumą 2019-aiais kartu su prezidento rinkimais.

„Aš manau, jeigu jau rengtume, tai vėliausiai 2019-aisiais“, – sako Ž. Pavilionis.

Ministras pirmininkas dar šių metų rugpjūtį tvirtino, kad geriausia rengti referendumą per prezidento rinkimus. Taip jis tikisi sulaukti didesnio rinkėjų aktyvumo.

Užsienio lietuvių organizacijų vadovai sako, referendumą skelbti nereikėtų skubėti.

„Referendumo kelias yra sudėtingas, nes elektroninio balsavimo saugaus nėra, o pats referendumo įstatymas griežtas. Ar yra galimybė jį sušvelninti, kad atėjusi į referendumą balsų dauguma nuspręstų, bet taip pat čia politinis klausimas. Pati formuluotė keitimo, ką mes keisim į ką. O ką darysime su neigiamu referendumu. Visiškai neparuošta. Aš manau, kad skubėti nėra kur“, – sako D. Henke.

Jungtinės Karalystės lietuvių jaunimo sąjungos pirmininkas Vladas Oleinikovas teigė, jog svarbu suprasti paties referendumo reikšmę.

„Surengti referendumą yra lengviau, negu surengti jį teisingai. Didžiosios Britanijos pavyzdys yra pats geriausias, kai daug žmonių ateina į referendumą balsuoti pilnai nesuvokdami, koks klausimas sprendžiamas. Ir manau, kad skubant gali būti padaryta žala, tai reikia į tai atsižvelgti ir svarbiausia adekvačiai išaiškinti visuomenei, koks konkretus klausimas sprendžiamas ir kokios to yra implikacijos Lietuvos valstybės raidai“, – tikina jis.

Vytautas Sinkevičius sutinka, kad prieš skelbiant referendumą, pirmiausia, turi būti suformuluota tiksli nuostata.

„Nuostatą surašyti reikia taip, kad visuomenė suprastų, jog tai naudinga visuomenei, jog tai naudinga valstybei ir reikia aiškinti, kodėl tai naudinga valstybei, tik tada galima tikėtis rezultato. Bet jeigu šito nebus daroma, tai kalbėti apie kažkokias galimybes pilietybės įstatymą plėsti, dar kažkokių būdų ieškoti, galvoti, kad mes ten Seime kažką spręsime, tai tiesiog yra nepagarba Konstitucijai“, – tvirtina jis.