Dienos rūpestis

Iškaba apibūdina savininką

Teatras prasideda nuo rūbinės, o į kavinę, parduotuvę ar viešbutį užsukusį žmogų pirmiausia pasitinka iškaba. Mūsų mieste jų galima išvysti įvairiausių – tiek dizaino, tiek pavadinimų egzotikos prasme. Kokie yra bendrieji reikalavimai įstaigos, firmos vizitinei kortelei -iškabai, kad joje nebūtų nusižengta nei estetikos, nei kalbos kultūros reikalavimams?

Dizainerės Jūratės Bizauskienės teigimu, vienas svarbiausių reklaminės iškabos reikalavimų – kad ji nedarkytų miesto vaizdo. Kas yra gražu, o kas ne, - skonio dalykas, o dizaineriai dažniausiai yra priversti taikytis prie užsakovų, kurių pageidavimus riboja ne tik skonis, bet ir pinigai. Kokia turi būti reklaminė iškaba, lemia pastato paskirtis – svarbu ją sukurti informatyvią. Reklama neabejotinai turi traukti akį, būti originali, tačiau kai kurios solidžios firmos daro priešingai, „žaidžia paprastumu“ ir užsako nerėksmingą žalvarinę iškabą. Svarbu ir geografinė pastato vieta: vienokia iškaba tiks centre, kitokia – atokiuose miesto rajonuose.

Pasak Klaipėdos kalbos konsultacinio punkto konsultantės Vitalijos Kapsevičienės, svarbiausia, jog iškaboje būtų rūšinis („baras“) ir simbolinis („Bangelė“) pavadinimai. Pageidautina, jog iškaboje būtų nurodytos darbo valandos. Jeigu firma, įstaiga ne lietuviškos, kalbininkai jų nekoreguoja. Pageidautina, jog šalia užsienietiško „hotel“ būtų lietuviškas žodis „viešbutis“, kad pavadinimo galūnė kaitytųsi.

Pagal valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2004 metų vasario 2 dienos nutarimą, vienažodžiai simboliniai pavadinimai gali būti kuriami iš upių, žmonių, mitologinių vardų, augalų, ar kitokių daiktavardžių, („Šešupė“, „Nijolė“); iš nelinksniuojamų lietuvių kalbos žodžių, įvairių žodžių formų, daiktavardžių su prielinksniais ir kitokių prasmingų konstrukcijų („Iki“, „Šalia kelio“); iš bendrinėje lietuvių kalboje vartojamų žodžių su įvairiomis priesagomis ar galūnėmis („Aukštuva“, „Rieduva“); antikinių (senovės graikų ir lotynų) kalbų žodžių ( „Alfa“, „Caritas“) ir kita. Pavadinimai rašomi su kabutėmis ir pradedami didžiąja raide.

Simboliniai pavadinimai nedaromi tik iš tiesioginę veiklos daiktų ar paslaugų rūšį nurodančio bendrinio žodžio („Batai“, „Pienas“); iš gyvenamųjų vietų vardų be papildomų žodžių („Kaunas“); iš nenorminių žodžių ar nenorminės darybos būdu; iš lietuvių kalbos klaidomis laikomų svetimybių (barbarizmų) ar hibridų, kitų nenorminių žodžių („Bantas“, „Čipsas“).