Asociacijos teigimu, tobulėjant technologijoms, artimiausiu metu apie penktadalis kabelinės televizijos programų gali atsidurti šešėlyje, kai jų turinys nemokamai arba tik už simbolinį mokestį platinamas internete.

Dažniausiai tai rusiško turinio programos, sporto transliacijos ir filmai. Skaičiuojama, kad tokiu atveju valstybės biudžetas  kasmet negautų daugiau nei 6 milijonų eurų. Pasak Kabelinės televizijos asociacijos vadovės Vaivos Žukienės, tokioms svetainėms privalo galioti tokia pat tvarka kaip ir visiems transliuotojams.

V. Žukienės teigimu, situaciją padėtų spręsti Seime svarstomos retransliuotojų įstatymo pataisos, kurios leistų blokuoti prieigą prie nelegaliai veikiančių internetinių svetainių.

Blokavimas gali užtrukti

Lietuvos radijo ir televizijos komisijai siūlant blokuoti interneto tinklalapius, nelegaliai retransliuojančius televizijos programas, Seime tokių pataisų svarstymas gali užtrukti, sako vienas komiteto vadovų. Anot Arūno Gelūno, norima išklausyti visas susijusias puses ir gauti teisinį vertinimą.

Lietuvos kabelinės televizijos asociacija (LKTA) mano, kad tinklalapių blokavimas padėtų spręsti nelegaliai transliuojamų televizijos programų problemą.

Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininkas Edmundas Vaitiekūnas sako, jog blokavimas, leidus teismui, padėtų skaidrinti interneto televizijos rinką.

„Buvo registruota ir anksčiau (Visuomenės informavimo įstatymo pataisos - BNS), bet dabar papildėme naujais straipsniais ir Kultūros komitetas registravo iš naujo. Čia eina kalba, kai atskiruose interneto portaluose yra retransliuojama 50 ar 10 įvairiausių kanalų. Tokios veiklos vykdytojos apie ją privalo pranešti komisijai, o jeigu nepraneša, tai ta veikla yra neteisėta ir tai reikėtų riboti“, - BNS sakė

Komisijos parengtos įstatymo pataisos, kuriomis siūloma blokuoti tokius interneto tinklalapius, buvo įregistruotas dar praėjusioje Seimo kadencijoje, tačiau birželio pradžioje jos buvo pakoreguotos.

Seimo Kultūros komiteto pirmininko pavaduotojas A. Gelūnas sako, jog komisijos iniciatyva yra logiška, tačiau įstatymo pataisų svarstymas gali užtrukti, nes komiteto nariai nori išgirsti visas susijusias puses bei gauti visapusišką teisinį vertinimą.

„Aš manau, kad nelegalus turinys yra nelegalus turinys. Autorių teisės yra pažeidžiamos ir diskriminuojami tie žmonės, kurie susimoka abonentinius mokesčius už televizijos kanalais transliuojamą turinį. Jeigu mes kalbame tik apie nelegalų turinį internete ir jo blokavimą, tai iniciatyva logiška. Su draudimais ir ribojimais susiję juridiniai veiksmai turi būti pamatuoti. Norime išgirsti visas puses ir ypatingai juristus tiek nacionalinės, tiek europinės teisės“, - tvirtino A.Gelūnas.

LKTA prezidentė Vaiva Žukienė kritikavo politikus neveiksnumu, bandant diskutuoti ir priimti šias pataisas.

„Kai kuriems politikams atrodo, kad internetas yra tema, apie kurią garsiai negalima kalbėti. Mes internetą traktuojame, kaip technologinę priemonę perduoti programas. (...) Aš matau iš politikų pusės baimę, nes jie baiminasi, kas bus pasakyta viešoje erdvėje, kad jie galbūt kėsinasi į interneto laisvę. Kalbėkime tik apie technologijas“, - spaudos konferencijoje trečiadienį teigė V.Žukienė.

LKTA skaičiavimais, daugiau nei dešimtadalis televizijos programų Lietuvoje dabar yra platinama nelegaliai, o dėl nelegalaus televizijos turinio platintojų internete Lietuvos biudžetas kasmet praranda maždaug 6 mln. eurų.