Seimo valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nariai Aušra Papirtienė, Vida Ačienė, Guoda Burokienė ir Valerijus Simulikas tuo tikslu  įregistravo Švietimo įstatymo pakeitimo projektą.

Jame numatyta, kad darbo sutartis su švietimo įstaigos vadovu gali būti pratęsta be konkurso antrajai penkerių metų kadencijai, jei jo metinė veikla kiekvienais metais buvo vertinama labai gerai arba gerai.

„Toks penkerių metų kadencijos laikotarpis su galimu pratęsimu be konkurso būtų nustatytas, be abejo, tik tais atvejais, kai įstaigos vadovo veikla vertinama labai gerai ar gerai. Vienos penkerių metų kadencijos nepakanka, kadangi per tokį trumpą laikotarpį sunku užtikrinti veiklos tęstinumą ir pasiekti sutartus rezultatus, užtikrinti aukštą švietimo kokybę, grįžtamąjį ryšį ir sudaryti palankias sąlygas mokinių, mokytojų, švietimo įstaigų vadovų bei tėvų bendradarbiavimui“, – sako projekto autoriai.

Jie siūlo numatyti, kad švietimo įstaigos vadovas pasibaigus kadencijai iš pareigų neatleidžiamas, jei jis laimi viešą konkursą švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti ir skiriamas į švietimo įstaigos vadovo pareigas naujai pirmajai kadencijai. „Jam vėl iš naujo būtų skaičiuojama ir taikomos pirmos kadencijos taisyklės“, – sako projektą parengę Seimo nariai.

Jie siūlo numatyti, kad pasibaigus kadencijai vadovas dirba tol, kol įvyks konkursas ir į šias pareigas bus paskirtas naujas asmuo.

Įstatymo projektas užtikrins, kad labai gerai ir gerai dirbantys vadovai turės galimybes stabiliai ir sėkmingai dirbti mažiausiai 10 metų.

„Šiuo pakeitimu siūloma vengti skirti laikinus asmenis vadovauti įstaigai, kadangi siekiama jau pradėtų darbų ir suformuluotų tikslų įgyvendinimo tęstinumo“, – sako Seimo nariai A. Papirtienė, V. Ačienė, G. Burokienė ir V. Simulikas.

Parlamentarai tikisi, kad siūlomos įstatymo pataisos suteiks didesnes socialines garantijas įstaigų vadovams, užtikrins jų darbo vietos saugumą.

„Įstatymo projektas užtikrins, kad labai gerai ir gerai dirbantys vadovai turės galimybes stabiliai ir sėkmingai dirbti mažiausiai 10 metų. Toks pakeitimas suteiks didesnes socialines garantijas įstaigų vadovams, užtikrins jų darbo vietos saugumą ir galimybę per tą laiką augti potencialiems vadovams, kurie ateityje galėtų visavertiškai pakeisti esančius“, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte.

Nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojo Švietimo įstatymo pataisos, kuriomis nustatyta švietimo įstaigų vadovų penkerių metų kadencija.

Pasak parlamentarų, praėjus daugiau nei vieneriems metams nuo tokios nuostatos įsigaliojimo, statistika rodo, kad tiek didžiuosiuose šalies miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, o ypač mažuosiuose, trūksta tinkamų kandidatų į švietimo ir ugdymo įstaigų vadovų pareigas.

Lietuvoje veikia per 2000 įvairių ugdymo įstaigų, iš kurių daugiau nei pusė – bendrojo ugdymo mokyklos. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos viešai paskelbtais šių metų  rugsėjo 2 d. duomenimis, šiuo metu ieškoma 275 ugdymo įstaigų vadovų. „Vadinasi, 1/7 visų šalies ugdymo įstaigų veikia be nuolatinio vadovo. Vertinant švietimo reikšmę ir svarbą valstybei ir visuomenei, greitai kintančius aplinkos veiksnius, vykstantį progresą, akivaizdu, jog švietimo sistemoje taip pat būtini pokyčiai, galintys sąlygoti valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų kryptingą augimą, tobulėjimą. Akivaizdu, kad didelę įtaką švietimo įstaigose teikiamo ugdymo proceso kokybei, konkurencingumui turi švietimo įstaigos vadovas, tačiau vien tik įstaigos vadovų kadencijų įvedimas ir staigus daugelio vadovų keitimas kelia vadybinį ir organizacinį chaosą švietimo įstaigų bendruomenėse“, – sako Švietimo įstatymo pataisas  parengę Seimo nariai A. Papirtienė, V. Ačienė, G. Burokienė ir V. Simulikas.

Jų teigimu, rasti tinkamus kandidatus į švietimo įstaigų vadovus yra labai sunku, tad didelė dalis švietimo įstaigų paliekama be vadovų, o tai reiškia, kad nėra asmens, kuris prisiimtų visą atsakomybę už įstaigos veiklą, tinkamą finansų ir turto valdymą, rengtų strateginius ir metinius veiklos planus.

„Laikinai šias pareigas einantis asmuo nėra motyvuotas ir pasirengęs kokybiškai vykdyti visas šias funkcijas, dažniausiai tokiu laikotarpiu sprendžiami tik patys svarbiausi ir skubūs klausimai, o strateginiai ir į įstaigos tobulėjimą orientuoti planai ir veiklos laukia naujo vadovo. Įstatymo lygmeniu nustatyta terminuota penkerių metų sutartis, kuri nekuria saugumo darbuotojui, nepatraukli nei jauniems, nei patyrusiems specialistams ir nemotyvuoja užimti šias šalies ateičiai ypatingai svarbias pareigas“, – pastebi įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai.

Galiojantis Švietimo įstatymas numato, kad švietimo įstaigos vadovas skiriamas 5 metų kadencijai. Pasibaigus kadencijai, jis turi galimybę dalyvauti viešame konkurse ir pretenduoti dar 5 metams tapti vadovu. Kadencijų skaičius nėra ribojamas.