Daugiau nei veterinarija

Neda visuomet mėgo gyvūnus, domėjosi jais, tačiau veterinarija pabaigus mokyklą neviliojo. Tėvams patarus, ėmė ieškoti studijų užsienyje galimybių. Austrijoje rasta programa kvietė studijuoti tik vokiečių kalba, o štai Paduvos universiteto siūloma programa, anot Nedos, buvo svajonių studijos.

Kuo gi gyvūnų priežiūra skiriasi nuo veterinarijos? Neda paragina įsivaizduoti gyvūno gyvenimą nuo pirmo įkvėpimo iki paskutinio atodūsio.

„Veterinarai dažniausiai juos mato susirgusius. Tačiau yra specialistų, kurie juos mato kiekvieną dieną: ruošia ėdalą, valo narvus, rūpinasi sveikatos patikra. Mano pasirinkta programa siūlo ne tik gyvūnų priežiūros studijas. Ši programa man patinka dėl jos įvairovės: tai ir gyvūnų elgsenos supratimas, biologinis skirtingų rūšių atpažinimas, mokslinių tyrimų samprata, vandens ir sausumos gyvūnų gamtos apsauga.“

Spalį Nedai teks pasirinkti vieną iš trijų sričių: laukiniai ir zoologijos sodo gyvūnai; gyvūnai laboratorijose ir moksle; vandens gyvūnai. Pasirinkus vieną iš trijų tolesnių studijų variantų, darbo pasirinkimų nesumažės.

„Nuo darbo rezervatuose ir jų laboratorijose iki gyvūnų populiacijų stebėjimo – sritis labai plati, galima atrasti, kas tave domina“, – neabejoja ateities galimybėmis 20 metų kaunietė.

Pasirinkimas: „Vieni nustemba, kaip man pavyko įstoti į tokio lygio universitetą, o kiti net nežino, kad toks egzistuoja ir kur jis yra“, – juokiasi Paduvos universitete studijuojanti N. Aleksiejūtė. / N. Aleksiejūtės asmeninio archyvo nuotr.

Ciao, Italia

Paduvos universitetas yra vienas seniausių Europoje, 2022 m. atšventęs 800-ąjį jubiliejų. Jis užima aukštą reitingo vietą ne tik Italijoje, bet ir visame pasaulyje.

Kai Neda užsimena, kad studijuoja jame, dažniausiai žmonės pasiskirsto į dvi grupes. „Vieni nustemba, kaip man pavyko įstoti į tokio lygio universitetą, o kiti net nežino, kad toks egzistuoja ir kur jis yra“, – juokiasi pašnekovė.

Paduvos miestas Italijos šiaurinėje dalyje, esantis tarp Veronos ir Venecijos, suteikia tiesioginę prasmę terminui „studentų miestelis“. Kur tik eisi, visur rasi studentų, fakultetų, studentams skirtų renginių. Universitetas toks didelis, kad keli fakultetai įkurdinti ir šalia esančiame Legnaro miestelyje. Tarp jų – ir pašnekovės.

Universitetui priklausantis Paduvos botanikos sodas yra seniausias Europoje, UNESCO paskelbtas pasaulio paveldo vertybe. Universiteto bendruomenė jame lankytis gali nemokamai.

Lietuvė džiaugiasi galimybe studijuoti prestižiniame universitete, tačiau pripažįsta, kad kartais jaučiasi keistai. „Atrodo, kaip aš čia patekau, ar tai tikrai man skirta? – dalijasi išgyvenimais. – Būna akimirkų, kai nedvejoju, kad čia – mano vieta.“

Nuo darbo rezervatuose ir jų laboratorijose iki gyvūnų populiacijų stebėjimo – sritis labai plati, galima atrasti, kas tave domina.

Pažįstamas gimtinės ilgesys

Veneto regiono stipendija Nedai leidžia lengviau gyventi ir skirti daugiau dėmesio studijoms. „Ne tik Paduvoje, bet ir visoje Italijoje studentams nelengva rasti butą ar kambarį, nes kainos didelės vien dėl to, kad tiek daug studentų ieško būsto“, – paaiškina Neda, pati turėjusi kelis kartus keisti gyvenamąją vietą.

Kelionės autobusais ir traukiniais Italijoje nebrangios. Lietuvė juokdamasi prisimena, kaip vieną dieną ji kartu su kurso draugais sėdėjo paskaitose, kitą – mėgavosi Venecija, o dar kitą – per kalnus autobusu leidosi į Austriją lankyti pažįstamų.

Nedai pažįstamas gimtinės ilgesys. „Iš pradžių nemaniau, kad tas jausmas bus toks sunkus. Viena mano grupiokė yra lietuvė, tai kartais susėdame ir kalbame apie viską, pavyzdžiui, apie maistą, kurio pasiilgstame. Keista, bet pasiilgsti pačių keisčiausių dalykų. Kartą laukiau paskaitos ir taip užsinorėjau grikių!“ – šypsosi pašnekovė.

Ją žavi, kad ir dėstytojai, ir vietiniai studentai į paskaitas atsineša savo augintinius. „Vienas anatomijos profesorius visada vaikščiodavo su savo šuniuku. Per vieną paskaitą apie kaulus užkėlė savo šuniuką ant stalo ir pradėjo rodyti, kur kas yra“, – prisimena neįprastą paskaitą būsimoji gyvūnų prižiūrėtoja.

Paskaitose: kaip mokytis gyvūnų priežiūros be gyvų „egzempliorių“ kabinete? / N. Aleksiejūtės asmeninio archyvo nuotr.

Kaupia profesines patirtis

Viena universiteto dėstytoja gavo pasiūlymą dirbti kartu su keliais bakalauro studentais atliekant mokslinius darbus, susijusius su gyvūnų elgsena. Lietuvė priėmė šį kvietimą ir pasiūlė savo idėjų projektams.

Lietuvė studentė Gyvūnų elgesio tyrimų asociacijos ASAB (The Association for the Study of Animal Behaviour) Bakalauro projekto stipendijos komisijai iškėlė klausimą, ar šie gyvūnai gali atskirti skaičius – didesnį nuo mažesnio. Neda jau du mėnesius su dviem kurso draugėmis Austrijoje, netoli Zalcburgo esančioje Gut Heidelbergo kiaulių fermoje, tyrinėja pasirinktas temas. Nors darbai dar tik įpusėjo, pirmuosius rezultatus tikisi gauti greitai.

N. Aleksiejūtė šio projekto neapleis. Grįžus į Italiją lauks projekto ataskaita ASAB asociacijai, o lapkritį Paryžiuje vyksiančioje dešimtojoje Europos studentų elgsenos ir mąstymo konferencijoje trečiakursė pristatys tiriamąjį darbą. Priešakyje – nemažai darbo, bet Nedai tai patinka. „Man tai svajonės išsipildymas, kuris tik sustiprino meilę gyvūnams“, – tikina kaunietė.