„Misija Sibiras‘14“ dvi savaites trukusi jaunimo ekspedicija baigiasi. Komanda jau rytoj grįžta į Lietuvą.

Pasaulio lietuvių vienybės dieną, liepos 17-ąją, Rusijos Federacijos Krasnojarsko krašto link pajudėjusi jaunimo ekspedicija  vyksta atgalios. Ekspedicijos metu jaunimui pavyko sutvarkyti 9 lietuvių tremtinių kapinaites: dvi lietuvių tremtinių amžinojo poilsio vietos Lesosibirske, Jeniseiske, Zyriankoje, Strelkoje, Savine, Zacharovkoje, Momotove ir Piskunovkos gyvenvietėje.

Pastarosiose dviejose kapinaitėse ekspedicijos metu drauge su Krasnojarsko ir Kazačinsko lietuviais buvo pastatyti metaliniai kryžiai, įamžinantys į Lietuvą negrįžusių tremtinių atminimą. Medinius kryžius vietoje pagaminę ir lietuvių amžinojo poilsio vietas žyminčias lenteles juose įtvirtinę lietuviai pastatė Lesosibirsko ir Zyriankos kapinaitėse.

„10 tūkst. kilometrų – tiek ekspedicijos komanda įveikė per pastarąsias dvi savaites. Dar per 1 tūkst. kilometrų jie nukako keliaudami nuo vieno ekspedicijos tikslo link kito. Ypač esame dėkingi vietiniams gyventojams ir čia gyvenantiems lietuviams už palaikymą, paramą, kurie neslėpdami nuostabos dėl tūkstančius kilometrų įveikusio jaunimo, beieškančio nykstančių tremtinių kapų, padėjo įgyvendinti ekspedicijos tikslus ir, negana to, dar gerokai juos viršyti. Dabar prasideda pats svarbiausias šios misijos etapas – grįžę dalyviai savo išgyvenimais ir įspūdžiais dalinsis su šalies jaunimu ir visuomene“, - teigia projekto „Misija Sibiras‘14“ vadovas Ignas Rusilas. 

„Misija Sibiras‘14“ komanda į Lietuva grįžta jau šį penktadienį, rugpjūčio 1 dieną. Namo juos vežantis traukinys Vilniaus geležinkelio stotyje sustos 7:45 val. ryto. Pirmajame perone juos sutiks šio projekto draugai, partneriai, globėjai, ankstesnių ekspedicijų dalyviai ir būrys išsiilgusių artimųjų.

Dar prieš ekspedicijai išvykstant mažiausiai 6 kapines sutvarkyti žadėjęs ekspedicijos vadovas Arnoldas Fokas sako, kad pavyko pranokti net ir optimistiškiausius lūkesčius. To esą nebūtų pavykę padaryti ne tik be palankiai besiklostančių aplinkybių, vietinių gyventojų palaikymo, bet ir be svarbiausio – vieningos ir bendro tikslo siekiančios komandos.

„Pats didžiausias šių metų ekspedicijai tekęs iššūkis – tai 45 km trijų dienų žygis civilizacijos nepaliesta Sibiro taiga, iš Strelkos gyvenvietės, tikintis pasiekti Zacharovkoje likusias lietuvių tremtinių kapinaites. Žygiuoti teko meškų paliktomis brydėmis, Jenisiejaus skalaujamų stačių uolų keteromis ir žmogaus pėdos nemačiusiais brūzgynais. Vietiniai gyventojai bandė mus atkalbėti ir užmiršti šį ekspedicijos etapą, tačiau komanda buvo vieninga ir mums sėkmingai pavyko pasiekti Zacharovkoje likusius ir niekino daugiau nei pusę amžiaus nelankytus tremtinių kapus.“, - pažymi A. Fokas.

Anot jo, į Lietuvą grįžtanti ekspedicijos komanda nepaisant varginančios kelionės yra kupina entuziazmo ir pasiryžusi tęsti pradėtą misiją. Sibire sutiktų lietuvių pasakojimai ir praleistos dvi savaitės glaudžiai su mūsų tautos ir valstybės istorija susijusiose vietovėse įkvepia dar didesniems žygiams.

Dar 1989 metais Krasnojarske gyveno maždaug 20 tūkst. lietuvių. Tačiau šiuo metu 2,3 mln. kv. km aprėpiančiame Krasnojarsko krašte jų likę vos keletas tūkstančių. Pirmieji masiniai trėmimai į šį kraštą iš Lietuvos prasidėjo 1941 metais, o 1948-aisiais vienu metu į Krasnojarską atitremta beveik 21 tūkst. lietuvių. Tuomet "Misija Sibiras'14" lankytinuose Jeniseisko ir Kazačinsko rajonuose apgyvendinta per 3 tūkst. tautiečių. Nepakėlę ypač sudėtingų gyvenimo sąlygų dalis jų amžinojo poilsio atgulė Sibiro žemėje.

„Misija Sibiras“ - devintus metus labdaros ir paramos fondo „Jauniems" organizuojamas jaunimo pilietiškumą bei patriotiškumą ugdantis projektas. Nuo jo vykdymo pradžios lietuvių tremties ir įkalinimo vietose Sibire jau apsilankė dvylika jaunimo ekspedicijų, sutvarkiusių apie 100 lietuviškų kapinių ir susitikusių su ten gyvenančiais lietuviais.