Seimo Regionų frakcijai priklausantys Seimo nariai siūlo drausti be raštiško tėvų sutikimo ugdymo įstaigose pateikti bet kokią informaciją apie LGBTIQ, o tai pažeidusiuosius bausti 1 tūkst. eurų bauda.

Regionų partijos pirmininkas Jonas Pinskus tvirtina, kad tokią baudą būtų galima skirti trečią kartą pažeidus siūlomo įstatymo nuostatas. Pagal naujojo įstatymo projektą, norint kalbėti apie homoseksualus, mokytojas privalėtų gauti raštišką tėvų sutikimą.

„Jeigu vienoje mokykloje tinka – prašome. Tėvai turėtų turėti galimybę uždrausti LGBT propagandą mokyklose ir darželiuose, nes šiandien jie neša pilną atsakomybę už savo vaiką, netgi pasirenkant ar etiką, ar tikybą, ar važiuojant į ligoninę“, – aiškino J. Pinskus.

Anot Seimo nario, patys rinkėjai prašo aktyviau ginti tradicinės šeimos vertybes.

„Gaunasi taip, kad važiuojant per regionus, (mums sako, – red. past.), kad jūs kalbate apie tradicinę šeimą, bet nieko nedarote, kad ta betvarkė, kuri yra mokyklose, kai atvažiuoja knygutės iš Norvegijos ir ten propaguojama dviejų princų meilė, baigtųsi. Mums tai nepriimtina, bet negalime nieko padaryti“, – kalbėjo J. Pinskus.

Pinskus sako, kad Lietuvoje turėtų būt kaip Lenkijoje, Vengrijoje ir Slovakijoje, kur esą mokyklose net negalima užsimint apie LGBT+. Tačiau Lietuvos gėjų lygos vadovas Vladimiras Simonko tvirtina, kad toks mąstymas nėra europietiškas.

„Matote, ši bacila plečiasi ir suranda savo vietą silpnosiose šalyse, kurios masto ne taip europietiškai, kaip norėtųsi“, – įsitikinęs jis.

S. Lisausko/BNS nuotr.

„Labai dažnai išgirstu – vatnikas, kaip Rusijoj, kai žmonės daugiau neturi kontrargumentų, jie nueina paprasčiausiu keliu. Mes gyvenam ES, demokratinėje valstybėje, ir tas pasirinkimas turi būti. Čia yra pasirinkimas, tikrai negalima lyginti su Rusija ar Baltarusija“, – atkirto J. Pinskus.

O kas gi yra ta „Gyvenimo įgūdžių“ programa, kuri šiemet bus taikoma 5–10 klasių moksleiviams? Vaikai turės po vieną pamoką per savaitę. Viena iš „Gyvenimo įgūdžių“ programos kūrėjų, emocinio ugdymo ekspertė Daiva Šukytė tvirtino, kad ji skirta ugdyti vaiką. Programa siekiama jaunuoliams suteikti įrankius geriau pažinti save, išmokti įveikti iššūkius, sukurti santykį, priimti kitą žmogų, draugauti, padėti kitam žmogui būti geranorišku, priimti sprendimą įsivertinus pasekmes.

„Tada turime sveikatos bloką, kur mokome ir kaip save pasaugoti, kaip saugoti savo gyvybę, savo sveikatą ir ne tik savo, bet ir bendruomenes, būti aktyviu bendruomenės piliečiu, išvengti visų galimų dalykų, kaip patyčių, savižudybių, psichoaktyvių medžiagų vartojimo“, – pasakojo specialistė.

Vaizdo įrašo stop kadras.

Prieš kurį laiką paplito Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomendacijos, kur buvo rašoma, kad vaikai iki ketverių turi būti mokomi apie masturbaciją, tos pačios lyties santykius, o šešiamečiai-devynmečiai jau turėtų žinoti, kad seksas yra malonumo šaltinis. Bet ekspertai sako, kad to Lietuvoje tikrai nebus.

„Tos temos, kurias visi dabar kelia ir kalba, ten net kvapo nėra šitų dalykų. Tai tiktai lakios vaizduotės vaisius. Aš, kaip trijų vaikų mama, net nesuvokiu ir neįsivaizduoju, kad tokie dalykai gali būti ugdomi mokykloje. Man keista. Bet aš suprantu, tai yra dalis politikos“, – pabrėžė D. Šukytė.

Pasak D. Šukytės, kuri yra ir Seimo nario Lino Slušnio žmona, kuriant programą – rekomendacijų, šaltinių ir visokiausios literatūros buvo labai daug, tame tarpe ir apie seksualines mažumas, ir apie seksą.

„Jie pasižiūrėjo į bendrą literatūros sąrašą, bet ne tai, kas yra rekomenduojama mokytojui, ir iš to burbulą išpūtė“, – įsitikinusi D. Šukytė.

Atlikėjas, prodiuseris Stanislavas Stanickis – Stano šiemet į mokyklą išleido jau visas keturias savo atžalas – 14-metį ir 9-metį sūnus ir 16-metes dukreles. Anot jo, jį irgi anksčiau „Gyvenimo įgūdžių“ programa kiek gąsdino, tačiau kalbėti apie lytinį ugdymą, jo nuomone, su vaikais būtina.

„Džiaugiuosi, kad tai yra daroma, kad apie tai yra kalbama. Ar šeimoje, pagrindinis būna teiginys priešininkų, kad apie tai turi šnekėti tėvai su vaikais asmeniškai, šeimoje. Būtų labai gerai, jeigu taip būtų, bet su tėvais apie tai niekas nešnekėjo“, –  įsitikinęs pašnekovas.

Stano tvirtina, kad jo šeimoje apie lytinį švietimą tėvai nekalbėjo, o jam – tenka.

„Suprantate, daugiavaikėje šeimoje iš principo nuo pat vaikystės iškyla klausimas, iš kur visi yra, iš kur sesė, iš kur brolis, ir negali, kaip anksčiau būdavo, šnekėti apie kopūstus, apie pirkimus gimdymo namuose ir panašiai. Tu aiškini konkrečiai, aiškiai, kad yra pas mamą pilvuke, kad tėtis įdeda, ir vaikams yra viskas biologiškai daugmaž suprantama“, – teigė jis.  

V. Skaraičio/BNS nuotr.

KK2 papūgos peržvelgė „Gyvenimo įgūdžių“ programą. Iš tiesų ten nėra nei žodžio apie masturbaciją, orgazmus, seksualines mažumas, bet J. Pinskus netiki.

„Ta ugdymo programa, kuri kelia labai daug diskusijų, nes ten yra paslėptų dalykų, apie tai turi būti diskutuojama su tėvais, o ne nuleidžiama iš viršaus ir liepiama ugdyti vaikus taip, kaip mes liepiame. Taigi daugiau galimybių pasirinkimo tėvams, tegu jie sprendžia ir viskas, tik tiek“, – aiškino J. Pinskus.

Jam antrina ir Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė.

„Mes su mokyklų įstaigų vadovais dar praėjusiais metais esame sutarę, kad mūsų mokyklų bendruomenė, mokytojai, vadovaujasi šeimos tradicijos teisinga metodika, tikrai ne Slušnio žmonos parinkta metodika“, – kalbėjo Ž. Pinskuvienė.

D. Šukytė šioje vietoje mato bėdą, kad lytiškumo ugdymas yra suprantamas labai siaurai, tik per seksualinius santykius.

„Lytiškumo ugdymas tai yra irgi gebėjimas apskritai kurti santykį, ar ne? Ir su savimi, ir su kitu, ir su vyrais, moterimis, berniukai, mergaitės ar ne? Aš vadinu tuo auksiniu viduriuku, nes turime dvi kraštutines grupes ir požiūrius, kurie sako, kad čia propagavimas tarp eilučių, o kiti, atvirkščiai, mums sako priekaištą, kad būtent švietimo LGBT+ klausimais yra per mažai, lytiško ugdymo, kad turėtų būti dar stipriau“, – teigė D. Šukytė.

Tiesa, tai ne pirmas kartas, kai Pinskų šeimą piktina LGBT+ tema. Dar liepą Širvintų merė gavo Kauno technologijos universiteto (KTU) rengiamo LGBT bendruomenės integracijos savivaldybėse projekto raštą. Tyrėjai norėjo išsiaiškinti, ar švietimo, medicinos, kultūros sektorių paslaugos atitinka ir mažumų poreikius.

„Savivaldybė į dokumentų valdymo sistemą gavo raštą su kvietimu dalyvauti tyrime. Ten parašyta, kad tyrėjai gilinasi, kaip švietimo sistema yra pasirengusi LGBT asmenų integracijai sveikatos priežiūros įstaigose, kultūros paslaugos, kaip savivaldybėse teikiamos paslaugos LGBT nariams“, – pasakojo Ž. Pinskuvienė.

Vaizdo įrašo stop kadras.

Lietuvos gėjų lygos vadovas V. Simonko džiaugiasi, kad KTU dalyvauja šiame projekte, kuris skirtas išnagrinėti, kaip savivaldoje įgyvendinamas Lygių galimybių įstatymas.

„Tai yra unikalus tyrimas ir manau, kad su juo galėsime aiškiai pamatyti, kokios savivaldybės, ką daro, nes noriu visiems priminti, kad Europos Komisija pristatė LGBT strategiją, kurioje raginamos valstybės narės imtis proaktyvių veiksmų, kad LGBT bendruomenė pajustų lygybės kainą savo šalyse“, – aiškino jis.

Tačiau Ž.  Pinskuvienė šiuo raštu pasipiktino.

„Jūs pasakykite, ką atėjusi mokytoja turi paklausti vaiko – tu LGBT narys ar tu vaikas, kaip vaikas, ar tu mergaitė, kaip mergaitė ar berniukas? Vyksta kažkoks koncertas ir LGBT bendruomenės narys eina ir sako – aš LGBT bendruomenės narys ir man čia netinka atlikėjai, šokiai ar programa. Jūs pasakykite, kas čia per absurdas. Mes juos turime gerbti, turime priimti, kokie jie yra, kiekvienas žmogus teisę būti mylimu, bet nereikia iššaukti išskirtinumo. Kokių jie nori išskirtinių teisių? Ar jie nori pradėti rūšiuoti žmones? Jūs gyvenkit, kaip norite, bet nelįskite taip agresyviai į mokyklas, kultūrą“, – nurodė Širvintų merė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Pasak V.  Simonko, LGBT žmonės Lietuvoje yra engiami. Mažumų atstovai darė tyrimą,  kuriame buvo apklausti 1 tūkst. 14–19 metų moksleivių ir net 60 proc. apklaustųjų mokyklose esą girdi homofobiškus komentarus, o kas penktas yra patyręs smurtą.

P. Adamovič/BNS nuotr.

„Matome, kad situacija mokyklose LGBT moksleivių aiškiai blogėja. Ką tai reiškia? Kad arba mes toliau stebime procesą ir susitaikome su tuo, kad tie vaikai gyvena psichologiniame smurte, kad jie užgauliuojami, patiria patyčias, ir leidžiame tam vykti toliau. Manau, tai yra nehumaniška ir pavojinga tendencija.

Ir kas man labiausiai palieka slogų įspūdį, kad dauguma moksleivių, kurie atsakė į klausimą, ką planuojate daryti, kai jūs užaugsite? Tai dauguma LGBT moksleivių tvirtina: aš planuoju išvažiuoti iš šitos šalies. Tai nejaugi mes tokie turtingi, kad galime išvaryti jaunimą, kuris pasiruošęs dirbti valstybės labui ir nenorime matyti šitų vaikų?“, – stebėjosi V. Simonko.