Tyrimą nutraukė

„Iki šiol jos laikomos sandėlyje, nes tikimės, kad bus pradėta baudžiamoji byla dėl neteisėto būdo parduoti prekes, kurias mes pirkome“, - žurnalistams antradienį sakė krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.

Jis teigė, kad Krašto apsaugos ministerija jau 2014 metais buvo pradėjusi vidinį patikrinimą, jį atliko Centralizuoto vidaus audito tarnyba ir Generalinė inspekcija.

Pasak ministro, nustačiusi šiame įsigijime sukčiavimo požymių, Krašto apsaugos ministerija kreipėsi į Generalinę prokuratūrą su prašymu pradėsi ikiteisminį tyrimą, o pastaroji, jį pradėjusi, vėliau tyrimą nutraukė.

J.Olekas teigė, kad Krašto apsaugos ministerija šį sprendimą apskundė teismui rugpjūčio 17 dieną.

Jis pridūrė, kad už šį pirkimą atsakingam asmeniui iš Lietuvos kariuomenės po tarnybinio patikrinimo trims mėnesiams 30 proc. buvo sumažinta alga, o vėliau jis buvo perkeltas į kitas pareigas.

BNS žiniomis, tas asmuo yra tuometis Lietuvos kariuomenės Materialinių resursų departamento vadovas Valdas Dambrauskas. Kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas sakė, kad jis šiuo metu perkeltas dirbti į Jungtinį štabą.

Galėjo, bet nesustabdė

Kariuomenė galėjo užkirsti kelią virtuvės įrankių pirkimui už didelę kainą, sako Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) direktorė Diana Vilytė.

Pasak D.Vilytės, kariuomenė galėjo atsisakyti „Nota bene“ pasiūlymo pamačiusi, jog bendrovė nurodė 1,6 mln. eurų kainą už atsarginę lauko virtuvės įrangą ir virtuvės įrankius.

Prieš pasirodant šiam pasiūlymui, Lietuvos kariuomenė pirkimui planavo išleisti kiek daugiau nei 700 tūkst. eurų.

„Lietuvos kariuomenė, turėdama teisę atmesti „Nota bene“ pasiūlymą, pasirašė sutartį“, - BNS antradienį sakė D.Vilytė.

Ji teigė, kad atmetusi „Nota bene“ pasiūlymą kariuomenė galėjo dėti pastangas sumažinti virtuvės įrankių kainą. Pasak jos, kariuomenė galėjo nuspręsti atskirai pirkti atsarginę lauko virtuvių įrangą ir virtuvės įrankius, nes, skirtingai nei konkrečios lauko virtuvės įrangos atskiras dalis, virtuvės įrankius Lietuvoje gali tiekti bent dešimt bendrovių.

„Jeigu jie būtų skaldę pirkimą pačioje pradžioje ir įrankius būtų atskyrę, tai kaina būtų mažėjus. Būtų atsiradę daugiau tiekėjų, nes šaukštus, kiaurasamčius ar lenteles gali pasiūlyti gal dešimt Lietuvos tiekėjų“, - kalbėjo VPT direktorė.

Sieks žalos atlyginimo

Lietuvos kariuomenės Teisės departamento vadovas Teisutis Jasiulionis tvirtino, kad kariuomenė sieks materialinės žalos atlyginimo iš „Nota bene“ už per brangiai įsigytus virtuvės reikmenis.

„Mes žalos atlyginimo reikalausime arba baudžiamojoje byloje prašydami pripažinti Lietuvos kariuomenę nukentėjusiuoju, arba civiline tvarka“, - sakė T.Jasiulionis.

Karininkas teigė, kad Lietuvos krašto apsaugos sistema įtaria „Nota bene“ sukčiavimu, nes išsiaiškino, kad bendrovė „Karcher Futuretech“ negamina visų daiktų, kuriuos pastarosios įmonės vardu parduoda „Nota bene“.

„Sukčiavimo esmė yra ta, kad Lietuvos kariuomenė prašė pateikti konkretaus gamintojo prekes. Vykdant sutarties sąlygas ir atliekant patikrinimus išaiškėjo, kad tas konkretus gamintojas tų prekių negamina. Tuo tarpu bendrovė ne tik pateikė pasiūlymą, kad gali pristatyti tas prekes, tačiau ant prekių užklijavo tos užsienio bendrovės logotipą ir prekės ženklą. Todėl mes manome, kad tai gali būti nusikalstamas sukčiavimas“, - kalbėjo T.Jasiulionis.

Pulkininkas nurodė, kad kariuomenė ir toliau perka įvarią įrangą iš „Nota bene“, nes teisiniu būdu negali jai užkirsti kelio dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.

Jis pasakojo, kad įmonė į „juoduosius sąrašus“ gali būti įtraukta, jeigu nevykdo sutarties, arba jeigu padaro „esminę žalą“.

„Šiai dienai mes to neturime konstatavę ikiteisminio tyrimo arba teismo institucijų pagalba“, - sakė kariuomenės Teisės departamento direktorius.

2016 metais kariuomenė su „Nota bene“ sudarė sutarčių už maždaug 5 mln. eurų, kas sudaro 17 proc. visų kariuomenės vykdomų viešųjų pirkimų.

Savo ruožtu kariuomenės vadas J.V.Žukas pasakojo, kad prieš dvejus metus atėjęs vadovauti kariuomenei pastebėjo, jog dažnai viešuosiuose pirkimuose dalyvauja tik vienas tiekėjas.

„Tada būna ypatingai sunku apsispręsti, ypatingai, kada prasidėjo šaukimas, norint kažką nuspręsti nupirkti, ar tai būtų patalynės, ar uniformos. Tai reiškia, kad arba turime pirkti rinkdamiesi iš vieno tiekėjo, arba tos prekės apskritai nebūtų įsigytos“, - kalbėjo kariuomenės vadas.

„Tai mes irgi buvome pastatyti į tokią padėtį“, - pridūrė jis.

VPT antradienį paskelbė, kad įvairius virtuvės įrankius iš „Nota bene“ kariuomenė pirko aštuonis kartus brangiau nei rinkoje.

Kariuomenė, 2014-aisiais vykdydama 173,8 tūkst. eurų pirkimus, pjaustymo lentelę įsigijo už 180 eurų, kai identiška lentelė parduotuvėje tuo metu kainavo 28 eurus, duonriekį peilį - už 142 eurus, kurio kaina parduotuvėje - 13 eurų. Kepsniams naudojama šakutė pirkta už 184 eurus, kiaurasamtis - už 70 eurų, galąstuvas - už 103 eurus, peilis mėsai kapoti - už 250 eurų. Sietelis įsigytas už 161 eurą, skirtingų dydžių samteliai - už 243 eurus ir 258 eurus.

Stebisi patys

Lietuvos kariuomenės įsigytų virtuvės įrankių kainos nenormalios atrodo ir pačiam tų įrankių tiekėjui, bendrovės „Nota bene“ direktoriui Andriui Jazgevičiui.

„Žinoma, kad ne“, - BNS antradienį sakė A.Jazgevičius, paklaustas, ar jam pačiam 180 eurų pjaustymo lentelės kaina atrodo adekvati.

„Mes po to pamatėme, kadangi buvo įvairūs tyrimai, kuriuos atliko Lietuvos kariuomenėje, kad ir rinkoje galima nusipirkti ir iš už kampo. Arba ne iš kampo, o iš kitų atstovų, kurie Lietuvoje užsiima virtuvės įrangos reikmenų pardavimu“, - kalbėjo jis.

A.Jazgevičius aiškino, kad šiuos pirkimus kariuomenė vykdė pirkdama atsargines dalis lauko virtuvėms, kurias įsigijo prieš keliolika metų.

„Ten buvo pirkimas lauko virtuvės atsarginių detalių ir priedų joms. Tai į tą lauko virtuvės įeina ir įvairūs įrankiai, kurie vartojami maisto gamybai“, - sakė „Nota bene“ vadovas.

A.Jazgevičius teigė, kad jo vadovaujama įmonė nesiūlė kariuomenei tokių kainų už virtuvės įrankius, o tai darė jų gamintoja „Karcher-Futuretech GmbH“.  Pasak jo, „Nota bene“ užsiima tik šių gaminių perpardavimu.

Visgi verslininkas aiškino, kad ne visus tuos virtuvės įrankius gamino „Karcher-Futuretech GmbH“.

„Kai perkate „Volkswagen“ automobilį, tai ar manote, kad padangų gamintojas irgi yra „Volkswagen“? Arba kažkokio siurblio irgi „Volkswagen“? Tai aišku, ne, tai yra daiktai, kurie yra komplektuojami, (...) o „Karcher - Futuretech“ patvirtina, kad tie daiktai gali būti naudojami su įmonės prekės ženklu“, - kalbėjo A.Jazgevičius.

Savo ruožtu Krašto apsaugos ministerija ir kariuomenė teigia savo ir teisėsaugos institucijų jėgomis bandanti išaiškinti sukčiavimą būtent dėl to, kad „Nota bene“ pateikė „Karcher-Futuretech GmbH“ prekės ženklu pažymėtą produkciją.

Virtuvės įrankius Lietuvos kariuomenė įsigijo po to, kai su „Nota bene“ sudarė preliminarią maždaug 1,6 mln. eurų sutartį.  Preliminarios sutarties vertė beveik dvigubai viršijo planuotą pirkimo sutarties vertę, kuri buvo numatyta 724 tūkst. eurų.

Į ją įėjo ne tik įrankiai, bet ir kita produkcija. Virtuvės įrankiai iš viso kainavo apie 174 tūkst. eurų.

A.Jazgevičius patvirtino, kad preliminarioje sutartyje buvo matyti visos 190-ies produktų kainos.

Preliminarią sutartį 2014 spalio 1 dieną pasirašė A.Jazgevičius ir Lietuvos kariuomenės Materialinių resursų departamento direktorius pulkininkas leitenantas V. Dambrauskas. Sutartis buvo su dviem priedais.

Kariuomenės Materialinių resursų departamentas virtuvės įrankių pirkimo sąlygas ruošė jau remdamasis gamintojo „Karcher“ dar 2001 metais pateiktomis instrukcijomis ir katalogais.

Viešųjų pirkimų tarnyba taip pat konstatavo, kad departamentas yra tikslinęs kai kuriuos potencialių tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus tam, kad būtent „Nota bene“ juos atitiktų.

„Nota bene“ yra „Karcher-Futuretech GmbH“ oficialus atstovas Lietuvoje.

Registrų centro duomenimis, 80 proc. „Nota Bene“ akcijų priklauso „Nota grupė“, kurią lygiomis dalimis valdo Valius Fatėnas, Kęstutis Lesevičius, Vidmantas Šelmys ir Paulius Miežys. Dar 20 proc. „Nota bene“ akcijų valdo įmonės vadovas Andrius Jazgevičius.

Tai - ne pirmas kartas, kai kariuomenė įsigyja brangesnių nei įprastai rinkoje gaminių per tarpininką „Nota Bene“.Kaip rašė „Kauno diena“, 2002-aisiais už eksperimentines lauko virtuves Krašto apsaugos ministerija įmonei „Nota Bene“ sumokėjo 7,457 mln. litų (2,16 mln. eurų), o už keturis mobilius tualetus ir dušo kabinas - 1,928 mln. litų (apie 560 mln. eurų).

Reikalauja atsakomybės

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad įstatymai „nenumato galimybės vogti“ bei reikalauja atsakomybę už tai prisiimti krašto apsaugos ministrą Juozą Oleką.

„Tokie Krašto apsaugos minsiterijos pirkiniai  yra įstatymiškai neleistini, tuo labiau, kad įstatymai nenumato galimybės vogti - atvirkščiai. O kai produktas arba prekė kainuoja aštuonis kartus brangiau per viešuosius pirkimus, nei parduotuvėje, tai yra atviras Lietuvos žmonių apvaginėjimas“, - žurnalistams Vilniuje sakė prezidentė.

Ji atkreipia dėmesį, kad viešuosius pirkimus vykdo ne kariuomenė, kuri tik formuluoja užduotis, o Krašto apsaugos ministerija (KAM), todėl atsakomybę prisiimti turi ministerija „ir konkrečiai ministras“.

Pasak jos, nuo 2014-ųjų vykdomi viešieji pirkimai kelia „labai daug klausimų, pradedant nuo politinės atsakomybės iki teisinės“.

„Man labai gaila konstatuoti, kad po pirmo ministravimo buvo kilę tam tikrų šešėlių šio ministro atžvilgiu. Dabar atrodo, kad tie šešėliai tik tamsėja, ir jie nėra išsklaidyti. Todėl manau, kad jei ministras nesugebės susitvarkyti ir šį kartą, kažkokių rimtesnių pozicijų ateityje šis žmogus tikrai neturėtų tikėtis“, - pabrėžė D.Grybauskaitė.

Prezidentė yra vyriausioji šalies ginkluotųjų pajėgų vadė.

Komentare BNS Prezidentūra anksčiau nurodė, kad būtina atidžiai išsiaiškinti situaciją dėl ministerijos vykdomų viešųjų pirkimų, „kad būtų užkirstas kelias bet kokiems piktnaudžiavimams ir krašto apsaugai iš valstybės biudžeto skiriamos lėšos būtų naudojamos skaidriai ir ekonomiškai“.

Ieško kaltųjų

Tuo tarpu krašto apsaugos ministras J. Olekas sako dedantis pastangas, siekdamas išaiškinti kaltus asmenis virtuvės įrankių pirkimo istorijoje.

„Aš tikiuosi, kad mano sprendimai perduoti nustatyti galimą nusižengimą ar nusikaltimą prokuratūrai buvo geras sprendimas, o dabar laukiame iš jos sprendimų ir atsakymų. Aš negaliu kalbėti prokuratūros vardu, bet man atrodo, kad tai yra nusikaltimas“, - BNS antradienį sakė J.Olekas.

Visgi ministras teigė apie susidariusią situaciją 2014 metais neinformavęs Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto. J.Olekas sakė negalintis atsakyti, kodėl to nepadarė. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas vykdo Krašto apsaugos ministerijos parlamentinę kontrolę.

Ministras taip pat tvirtino negalėjęs apie brangius pirkimus informuoti visuomenės, nes tai tapo ikiteisminio tyrimo medžiaga.

J.Olekas nurodė, kad prokuratūros prašoma ištirti ne tik virtuvės įrankius tiekusios „Nota bene“ sukčiavimą, bet ir tai, ar kai kurių kariuomenės pareigūnų veiksmai vykdant šį pirkimą nebuvo nusikalstami.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) kitą savaitę planuoja rinktis į posėdį aiškintis situacijai dėl virtuvės reikmenų kariuomenei pirkimo.

„Politinių partijų susitarimu Krašto apsaugos ministerijai pastaraisiais metais skirtas didesnis finansavimas tam, kad būtų sustiprintas mūsų šalies ir piliečių saugumas, būtų grąžinta šauktinių tarnyba. Todėl niekaip negaliu suprasti ir pateisinti tokių veiksmų, kai yra švaistomos tokiai svarbiai funkcijai skirtos valstybės lėšos. Tai yra paprasčiausias pasityčiojimas iš Lietuvos žmonių bei pačios valstybės“, – išplatintame pranešime sako NSGK vadovas „darbietis“ Artūras Paulauskas.

Reaguodamas į susidariusią situaciją, A.Paulauskas kitą savaitę kvies surengti NSGK posėdį, kuriame kels klausimą, kodėl už virtuvės įrankius kariuomenei buvo gerokai permokėta.

„Esu įsitikinęs, kad kariuomenė turi neatidėliodama panaikinti šią viešųjų pirkimų sutartį bei susigrąžinti nepagrįstai sumokėtas lėšas“, – sako A. Paulauskas.