Atliekant paieškos ir gelbėjimo operaciją daugiausia problemų kyla dėl bendravimo su į nelaimę patekusiųjų artimaisiais ir visuomenės informavimo, sako krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.

Jis ketvirtadienį iš Seimo tribūnos atsiprašė orlaivio „An-2“ pilotų šeimos narių, giminių, kolegų, kad ne viskas buvo tinkamai padaryta ieškant dingusio orlaivio.

„Šis įvykis, ši operacija, ši tragedija parodė, kad mums reikia sustiprinti savo pajėgumus, bendradarbiavimą tarp institucijų, komunikavimą su artimaisiais ir Lietuvos visuomene“, - teigė J.Olekas.

Jis pranešė, kad bus tobulinamas 2009 metais patvirtintas Žmonių paieškos ir gelbėjimo darbų planas.

„Tai yra pirmas darbas, kariuomenės vadui pavesiu pakeisti tą planą“, - sakė ministras.

Jo tvirtinimu, plane neužtikrinamas pakankamas bendradarbiavimas tarp institucijų, nėra įpareigojimo dirbti su nukentėjusiųjų artimaisiais, nors, ministro nuomone, turėtų būti.

„Tikrai turime padirbėti ir dėl pačios operacijos eigos, ir ypač dėl komunikavimo, informacijos pateikimo artimiesiems. Vakar mačiau labai išvargusius žmones, kurie po kelias valandas miegojo arba nemiegojo dirbdami, sėdėdami prie ekranų rinkdami informaciją, perduodami, kontaktuodami didelėje psichologinėje įtampoje, nes jiems yra didelė atsakomybė už dingusius žmones juos rasti ir gelbėti, ir dėl to, kad patiriamas nemažas psichologinis spaudimas tos operacijos metu“, - aiškino Krašto apsaugos ministerijos vadovas.

Anot J.Oleko, paieškos ir gelbėjimo operacijoje įvairiu metu dirbo nuo keturių iki penkių orlaivių, keli laivai, pagalbon pasitelktos ir Švedijos, ir Latvijos pajėgos.

Atsakydamas į Seimo narių klausimus krašto apsaugos ministras pripažino, kad „An-2“ iš Švedijos skrido žemai ir jo nefiksavo nei civilinės, nei karinės aviacijos radarai.

„Pati paieška pagal sudarytą planą vyko toje teritorijoje, kuroje vėliau radome lėktuvą“, - pabrėžė J.Olekas.

Jis sakė, kad Jūrų gelbėjimo ir koordinavimo centras sprendė, kokias pajėgas pasitelkti ieškant dingusio lėktuvo. Seimo narių spaudžiamas dėl savo veiksmų, ministras abejojo, ar tokiais atvejais politikams reikėtų vadovauti gelbėjimo operacijoms.

„Mano supratimu, mes turime duoti galimybę tuos darbus atlikti profesionalams, mes turime sudaryti visas sąlygas, kad jie juos padarytų, o ne bandyti daryti įtaką, kad štai atvažiavo ministras, tada kažkas darosi kitaip negu anksčiau. Kam mes tada mokame pinigus tiems žmonėms?“ - klausė politikas.

Jis prisipažino dabar abejojantis, ar jam reikėjo reikšti nuomonę dėl paieškos operacijos pratęsimo.

„Aš irgi dabar galvoju, gal aš irgi per jausmingai priėmiau tą informaciją, kai pasakiau, kad neprieštarauju operacijos pratęsimui, ir ji buvo tęsiama. Ir mes turime didelę kritiką, ar ji turi būti tęsiama, ar neturi būti, kada profesionalai turi sustoti, ar naudoti vienas priemones, ar kitas“, - svarstė J.Olekas.

Anot jo, šiuo metu intensyviai dirbama su švedais ir olandais tariantis dėl Baltijos jūros dugne aptikto „Klaipėdos avialinijų“ lėktuvų.

Ministras taip pat pranešė, kad po dviejų savaičių tikimasi sulaukti pirmojo naujo paieškos ir gelbėjimo sraigtasparnio, iki metų pabaigos turėtų pasiekti dar du. Kita vertus, J.Olekas pripažino, kad ir dabar turimi „Mi-8“ yra tinkami atlikti paiešką.

Lėktuvas „An-2“ su dviem patyrusiais pilotais dingo gegužės 16-osios popietę skrisdamas iš Švedijos į Lietuvą. Jūrą žvalgė Lietuvos, Švedijos ir Latvijos karo laivai ir orlaiviai. Sekmadienio vakarą sutemus paieška buvo nutraukta, o pirmadienį atnaujinta. „An-2“ rastas antradienio pavakarę Baltijos jūros dugne, 124 metrų gylyje, daugiau kaip 116 kilometrų nuo kranto, tarp Liepojos ir Palangos.

Susisiekimo ministerijoje dėl šio įvykio pradėtas tyrimas. Nelaimę ir paieškos operaciją tiria ir teisėsauga. Atskirą tyrimą atliks ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas.