Pradelstų mokėti būsto paskolų sąrašai ilgėja. Tačiau skolininkai neturi kur trauktis. Jie, skirtingai nei įmonės, negali bankrutuoti. Valdžia kol kas neketina inicijuoti fizinių asmenų bankroto įstatymo.

Turi laiko tik biudžetui

Leisti bankrutuoti gyventojams ar ne? Šiuo klausimu politikų kabinetuose diskutuojama jau seniai.

Šįmet spalį buvo parengta ir Ūkio ministerijai įteikta fizinių asmenų bankroto įstatymo koncepcija. Ministerijos sekretorius Gediminas Rainys žadėjo, kad įstatymo projektas per mėnesį atsidurs Vyriausybėje, tačiau rinkimai sujaukė visus planus.

Naujajai valdžiai dabar rūpi tik biudžetas. Kaip mokesčių sistemos pokyčiai palies verslą ir pačius gyventojus, negalvojama. Įmonės bent jau gali bankrutuoti, tačiau ką daryti skolininkui, jeigu jis netektų darbo, o pardavęs būstą tegalėtų grąžinti vos dalį iš banko paimtos paskolos?

"Tokiomis smulkmenomis užsiimti kol kas nėra laiko. Yra daug kitų svarbesnių ir kur kas reikšmingesnių darbų, – nukirto finansų ministras Algirdas Šemeta. – Dabar mūsų pagrindinis tikslas – biudžetas. Prie šio įstatymo galėsime grįžti vėliau, kai padėtis šalyje stabilizuosis."

Išvengtų finansinio kracho

Kada Lietuvos ekonominė padėtis stabilizuosis, šiandien nesiryžta pasakyti net autoritetingi užsienio ir šalies ekspertai. Atsargiai minimos kelios datos: gal 2011-ieji, o gal dar vėliau. Tačiau artimiausius dvejus metus šalies ekonomika patirs recesiją.

Nacionalinės bankroto administratorių asociacijos valdybos pirmininkas Stasys Gagas įsitikinęs, kad fizinių asmenų bankroto įstatymas padėtų kai kuriems gyventojams išvengti visiško finansinio kracho ir sudarytų sąlygas atsistoti ant kojų.

"Toks įstatymas anksčiau ar vėliau turės atsirasti Lietuvoje kaip civilizuotoje valstybėje. Kuo gi kalta skolininko žmona ar vaikai, kuriems tenka sunki finansinė našta dėl neapdairių vieno asmens sprendimų?" – kalbėjo pašnekovas.

Jis pripažino, kad iki šiol labiausiai šiam įstatymui priešinosi bankininkai. "Bankus reikia suprasti – jie bijo nuostolių. Tačiau valstybė turi žiūrėti, kaip geriau piliečiams. Nemanau, kad Lietuvai bus geriau, jeigu skolų negalintys atiduoti asmenys bus išmesti iš butų ir atsidurs gatvėje. Galbūt ir bankai susimąstys, kad geriau leisti žmogui kvėpuoti, dirbti, ir jis atiduos tuos pinigus. Kita vertus, jeigu žmogus neturės jokio turto, tai ir nepriėmus šio įstatymo, bankas vis tiek nieko neatgaus", – svarstė S.Gagas.

Bankai prisuks "kranus"?

Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas fizinių asmenų bankroto idėjos nemenkina, tačiau ragina diskutuoti ir tobulinti būsimą įstatymą.

"Nesame kategoriškai prieš, bet manau, nėra kur skubėti. Klaidinga manyti, kad priėmus tokį įstatymą palengvės įsipareigojimai skolininkams. Yra kita medalio pusė.
Jeigu toks įstatymas atsiras, didės skolinimo rizika, ją teks prisiimti sąžiningiems vartotojams. Pirmiausia gali didėti paskolų palūkanos, – įspėjo S.Kropas. – Žinant lietuvaičių mėginimus skolas palikti žmonoms, giminėms ir sukčiauti – bankų atsargumas padidės. Taigi ir kreditų prieinamumas šiek tiek sumažės."

Tačiau jis įžvelgia ir tokio įstatymo pliusų. "Manau, įstatymas padėtų pažaboti greitųjų kreditų dalybas. Žmonės nesusimąsto, kokiomis sąlygomis paima paskolą ir koks pavojingas palūkanų skaičiavimo mechanizmas. Tokiu atveju skolos gali užgulti visam gyvenimui. Galbūt įstatymas sumažintų įvairių kontorų spaudimą brukti brangias paskolas", – apie konkurentams kilsiančias grėsmes kalbėjo asociacijos vadovas.

Pranašumų yra daugiau

Raginimus paskubėti įteisinti fizinių asmenų bankrotą naujam finansų ministrui jau siunčia ir nekilnojamojo turto bendrovės.

Nekilnojamojo turto konsultacijų ir paslaugų bendrovės "Orem" direktorius Darius Verbyla įsitikinęs, kad gyventojams suteikta galimybė bankrutuoti išspręstų nemažai bėdų: mažėtų šešėlinė ekonomika ir savižudybių skaičius, pagyvėtų nekilnojamojo turto rinka, skolų našta gyventojų nepersekiotų iki gyvos galvos.

Jo nuomone, galima užkirsti kelią ir piktnaudžiavimui, dėl ko taip baiminasi bankai. Duomenys, kad asmuo bankrutavęs, įtraukiami į registrą. Daugelyje šalių numatoma, kad tas pats asmuo negali būti pripažintas bankrutavęs dažniau nei kartą per 8–10 metų, tikrinama, ar asmens bankrotas nebuvo tyčinis, ateityje bankrutavusiam asmeniui sunkiau išduodamos paskolos.

Faktai ir skaičiai

Vokietija
Fizinių asmenų bankrotą reglamentuojantys įstatymai įsigaliojo nuo 1999 m. Asmuo laikomas nemokiu, kai skolos viršija jo turtą. Bankrotą galima paskelbti ne dažniau kaip kartą per 10 metų. Skolininkui gali būti paliekama teisė dalinai valdyti savo turtą, kai iškelta nemokumo byla. Asmuo gali disponuoti turtu tik prižiūrimas paskirto prižiūrėtojo. Jis privalo įsidarbinti gerai mokamame darbe ar ieškoti tokio darbo. Sąžiningas skolininkas gali būti atleistas nuo neapmokėtų skolų, kurios lieka pasibaigus nemokumo procedūroms.

Suomija
Fizinių asmenų bankrotą reglamentuoja 2004 m. priimtas Bankroto įstatymas. Taip pat fizinių asmenų nemokumo problemoms spręsti 1993 m. buvo priimtas Privačių asmenų skolų restruktūrizavimo įstatymas. Pagal jį skolininkui sudaroma galimybė sumokėti savo skolas per nustatomą terminą. Skolininkui leidžiama pasilikti jam pragyventi būtinus daiktus, drabužius, baldus, darbo įrankius. Iš skolininko leidžiama išieškoti ne daugiau kaip trečdalį pajamų.

Airija
Fizinių asmenų nemokumą Airijoje reglamentuoja 1988 m. priimtas Bankroto įstatymas. Jis taikomas išskirtinai tik fiziniams asmenims. Pati "bankroto" sąvoka taip pat taikoma tik kalbant apie fizinius asmenis. Skolininkas gali pasilikti drabužių, baldų, įrankių, kitų būtinų daiktų sau, šeimos nariams, neviršydamas 2500 svarų sterlingų daiktų vertės, taip pat kitus daiktus, kuriuos leidžia pasilikti teismas.