– Kiek žmonių, pagal apklausą, vis dar jaustųsi nejaukiai prisipažinę, kad tapo sukčių aukomis?

– Pagal mūsų apklausą, maždaug ketvirčiui lietuvių būtų gėda prisipažinti, kad jie tapo sukčių aukomis. Pusė respondentų sako, jog jiems nebūtų gėda ir jie drąsiai prisipažintų, o dar kita dalis nežino, kaip elgtųsi tokioje situacijoje.

– Kokios priežastys lemia tą gėdos jausmą?

– Manau, kad kiekvienas žmogus, patekęs į tokią situaciją, pirmiausia žiūri į save, kad jis kažkur susimovė. Žmonės nenori pripažinti, kad suklydo ir buvo apgauti. Tačiau reikia suprasti, kad finansinės apgavystės – labai gerai suplanuoti projektai, prie jų dirba specialistų komandos, pasitelkiamos pažangios technologijos, net dirbtinis intelektas. Tad tai nėra vien tik nukentėjusiojo kaltė – žmogus paprasčiausiai pakliūna į sistemą. Ir todėl tikrai neturėtų būti gėda apie tai kalbėti. Priešingai – kuo daugiau žmonės dalijasi patirtimi, tuo sunkiau sukčiams apgauti kitus.

– Jei žmogus nepasipasakoja, slepia situaciją, tai, galima sakyti, dar labiau įklimpsta?

– Na, jei nesipasakoja, tai, pirma, jis slepia situaciją. Antra, negauna patarimo iš draugo ar pažįstamo, kuris galbūt pats buvo panašioje situacijoje. Trečia, nesidalindamas informacija neužkerta kelio kitiems būti apgautiems.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kaip pagal amžių pasiskirsto tas gėdos jausmas?

– Vyresni žmonės, nuo 60 metų, yra atviresni – apie 30 proc. jų sutiktų viešai papasakoti apie sukčiavimą. Tarp jaunesnių – tik 20 proc. Manau, tai susiję su tuo, kad jaunesni jaučiasi labiau finansiškai ir skaitmeniškai raštingi, todėl jiems sunkiau pripažinti, jog vis tiek buvo apgauti.

–Bet iš esmės pripažinti reikėtų ir taip pat kreiptis pagalbos į policiją, į banką, nes galbūt dar galima sustabdyti pinigų nutekėjimą.

– Jeigu jau supratote, kad esate apgautas, reikia kreiptis į policiją, nes tai yra nusikaltimas ir ji turi tirti tokius klausimus. O tuo pačiu metu reikia kreiptis ir į banką, nes galbūt dar galima užkirsti kelią tęstiniam nusikaltimui.

– Kaip keičiasi sukčiavimo schemos? Kaip jums, kaip bankui, pavyksta jas užkardyti?

– Dabar sukčiai labai stipriai pasitelkia dirbtinį intelektą. Jei anksčiau buvo galima atpažinti sukčius iš netaisyklingos kalbos ar kitų ženklų, šiandien tai darosi praktiškai neįmanoma. Todėl svarbu vadovautis keliomis taisyklėmis: būti skeptiškiems, netikėti „didžiulėmis nuolaidomis“, nespausti nuorodų gautose žinutėse. Geriausia informaciją pasitikrinti kitu kanalu. Pavyzdžiui, jei gaunate žinutę apie būtinybę sumokėti muitą, nespauskite nuorodos – eikite tiesiai į oficialų pašto puslapį.

– Kaip dažnai klientai kreipiasi, kad buvo apgauti?

– Tai gana reti atvejai, bet kiekvienas jų – labai skaudus žmogui. Pavyzdžiui, pirmą šių metų ketvirtį pusė visų sukčiavimo atvejų buvo susiję su SMS žinutėmis ir elektroniniais laiškais. Apie 5 proc. – telefoniniai sukčiai, dar apie 4 proc. – vadinamasis romantinis sukčiavimas, kai žmonės, susipažinę feisbuke ar instagrame, įsimyli ir galiausiai būna apgauti.