2004 metų pradžioje užsisukęs Jurijaus Borisovo teismų maratonas dėl atimtos Lietuvos pilietybės ir kovos su Migracijos departamentu dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvoje tebesitęsia iki šiol.

Išnagrinėta netinkamai

Pirmadienį Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) sprendimu J.Borisovo byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pasak verslininko advokato Adomo Liutvinsko, pirmosios instancijos teismas šią bylą nagrinės jau penktą kartą, apeliacine tvarka LVAT ji buvo išnagrinėta ketvirtąjį kartą.

Teismas konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas, atmetęs Migracijos departamento prašymą priimti sprendimą išsiųsti Rusijos Federacijos pilietį Jurijų Borisovą iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją dėl Valstybės saugumo departamento atsisakymo paties prašymo iš esmės nenagrinėjo.

LVAT nuomone, nagrinėjamu atveju yra būtina nustatyti, ar J.Borisovo buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui, taip pat turėjo būti atliktas vertinimas dėl tų faktų, kuriais remiantis buvo atsisakyta išduoti J.Borisovui leidimą nuolat gyventi Lietuvoje.

Toks pagrindų analizavimas nebuvo atliktas. Taip pat nebuvo vertinamos aplinkybės, jog J.Borisovas moka mokesčius Lietuvos valstybei, skiria labdarą, mūsų šalyje yra sukūręs nemažai darbo vietų.

LVAT teigimu, byla neturi būti vilkinama, ją privaloma išnagrinėti kuo įmanoma operatyviau.

Pilietybės suteikimas - klaida

Bendrovės “Avia Baltika” vadovas ir dosniausias atstatydinto prezidento Rolando Pakso rėmėjas J. Borisovas jau šeštus metus kovoja dėl atimtos pilietybės ir teisės gyventi Lietuvoje. Kuo verslininkas gali būti pavojingas Lietuvai nežino net jo gynėjai, mat įvairaus slaptumo VSD surinkta medžiaga jiems yra neprieinama.

Lietuvos pilietybės J.Borisovas neteko 2003 m. gruodžio 31 d. įsigaliojus dieną prieš tai paskelbtam Konstitucinio Teismo nutarimui, tapusiam pagrindu surengti apkaltą prezidentui R.Paksui ir jį atstatydinti.

Viename iš nutarimo punktų buvo teigiama, kad R.Paksas 2003 m. balandžio 11 d. išimties tvarka suteikdamas J.Borisovui pažeidė Konstituciją.

Jau kitą J.Pakso dekretas buvo pripažintas negaliojančiu, o „Avia Baltika“ vadovas iškart po Naujųjų Metų kreipėsi į teismą, teigdamas, kad pilietybė jam atimta neteisėtai. Prasidėjo teismų maratonai.

Dėl atimtos pilietybės J.Borisovas yra kreipęsis ir į Europos Žmogaus Teisių Teismą. Pasak A.Liutvinsko, šiam teismui yra paduotos trys peticijos, tačiau byla dar neišnagrinėta. „Jie laukia sprendimo Lietuvoje ir niekaip nesupranta, kad tokia byla gali tęstis 6 metus“, - kalbėjo advokatas.

Prezidentinis skandalas

J.Borisovas turėjo Lietuvos pilietybę, tačiau tačiau verslą Rusijoje plėtojęs verslininkas jos atsisakė, norėdamas tapti šios šalies piliečiu.

Per prezidento rinkimų kampaniją 2002 metais J.Borisovo vadovaujama „Avia Baltika“ R.Paksui paaukojo daugiau kaip 1 mln. litų. Kai teigta vėliau, tai buvo vienas iš sutarties sudarytos tarp verslininko ir liberaldemokratų partijos (dabar Tvarka ir teisingumas) lyderio punktų.

Už šiuos pinigus R.Paksas J.Borisovui esą pažadėjo suteikti Lietuvos pilietybę, paskirti jį savo patarėju, suteikti generolo laispsnį ir t.t.

Kilus skandalui, 2004 m.balandžio 6 d. R.Paksas per apkaltą neteko prezidento posto, o J.Borisovas remiantis slapta VSD įrašytais pokalbiais sėdo į teisiamųjų suolą dėl grasinimų prezidentui.

2004-ųjų lapkričio 22 dieną Vilniaus 1-asis apylinkės teismas pripažino J.Borisovą kaltu naudojus psichinę prievartą prieš R.Paksą ir skyrė jam 10 tūkst. litų baudą.

Pasak advokato J.Liutvinsko būtent šia sena istorija vis dar naudojasi VSD, teigdama, kad gyvendamas Lietuvoje J.Borisovas gali kelti grėsmę valstybės saugumui.