Diena kita, ir Laisvės alėjos gyvybei palaikyti nebeužteks reabilitacinės ilgalaikių investicijų programos, teks ieškoti greitesnį efektą duodančio nitroglicerino, kad vos plakanti miesto širdis per porą mėnesių visai nesustotų.

Tokią bauginamą ateitį pranašauja absolventų mantijos ir diplomai jas dėvinčiųjų rankose: Kauno aukštosios mokyklos šią savaitę pažėrė naujų absolventų laidų. Diplomais nešinus studentus be jaudulio sunkiai išgali palydėti ne tik dėstytojai, bet ir miestiečiai. Sulig semestro pabaiga nuščiūva ir miesto centras, ir renginių aikštelės. Vasarą Kaunas kaip niekad tampa panašus į tai, kuo didžiuojasi esąs, remdamasis ne emocijomis, bet skaičiais: studentiškiausiu Lietuvos miestu. Juk tuo metų laiku atklydęs prašalaitis nė už ką Kauno nepalaikytų antruoju šalies miestu – veikiau išpuoselėtas senas tradicijas turinčiu akademikų miesteliu, kuriame per semestro atostogas švilpauja vėjai ir viešpatauja tuščias erdves prižiūrintys sargai. Šį romantišką įvaizdį kiek darko tik saujelė vietinių miestiečių, randančių laiko bei noro ir vasarą užsukti per Laisvę.

Šiltuoju metų laiku sumažėjęs gyventojų – taigi, ir paprasčiausių vartotojų, pirkėjų, ir bendros gyvo miesto atmosferos kūrėjų – skaičius į žiemos–pavasario lygį grįžta rudeniop, prasidėjus naujiesiems mokslo metams. Tiksliau, grįždavo pastarąjį dešimtmetį stabiliai, su nedidelėmis paklaidomis. Dėl to, kas miesto laukia šiemet, nežino niekas. Aukštųjų mokyklų vadovai jauduliu dėl rudens dalijasi su savo būsimais auklėtiniais. Tik jaunuoliams mėgautis vasaros malonumais trukdo baimė dėl būsimos buto nuomos ir galimybės tęsti studijas. Jų netiesioginiams viršininkams galvos žyla dėl prognozių, kuriose it pastarojo meto Lietuvos bendrojo vidaus produkto rodikliai į riebų minusą žvelgia būsimųjų studentų skaičius. Lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu vien į KTU prašymų studijuoti sulaukta keliomis dešimtimis procentų mažiau. Optimizmu netrykšta ir Vytauto Didžiojo universitetas.

Studentų sostinė bent kol kas pralaimi mūšius su šalies sostine ir bando ieškoti priežasčių. Akademinei bendruomenei viena priežastis aiški: abiturientų protus sujaukusi aukštojo mokslo reforma. Netinkamu metu ir netinkamomis aplinkybėmis vykdoma reikalinga pertvarka tik pagausino gretas to tautos atžalyno, kuriam jau seniai užsienyje kremtamos mokslo šaknys atrodo labai saldžios.

Tačiau reforma – ne vienintelė priežastis, dėl kurios iš Kauno rankų beviltiškai slysta studentų miesto vardas. Kad ir kaip to nenorėtų pripažinti miesto akademinė bendruomenė, potencialių studentų Kauno aukštosios mokyklos nevilioja ir dėl mokslo kokybės. Kodėl? Juk mokslinių darbų turinys, Kaune išugdytų Lietuvos medicinos korifėjų darbai, universitetų sandoriai su inovacijų ieškančiais verslininkais byloja apie studijų mūsų miesto universitetuose aukštą lygį. Matyt, kalčiausia čia XXI a. karalienė rinkodara, kai kurioms Vilniaus aukštosioms mokykloms parūpinusi išskirtinumo įvaizdį, ir pats Kauno miestas. Anot VDU rektoriaus Zigmo Lydekos, turime kažką daryti: atgaivinti senas tradicijas, kurti naujas, rūpintis atžalynu taip, kad jis tą rūpestį išties jaustų... Akivaizdu, kad savarankišką gyvenimą pradedantys tautiečiai nori daugiau nei gyvenimo didmiestyje, kuris jaunam žmogui be dviračių takų negali pasiūlyti nieko daugiau.