Seimo etikos sargai nenustatė, kad Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas galėjo klastoti oficialius dokumentus. Pripažinta tik tai, kad jis pažeidė Seimo Statutą, kai nesiėmė žingsnių laiku ištaisyti klaidos, kai ji išaiškėjo.

Komitetui rekomenduota pagalvoti apie „darbo gerinimą“, nors ir atsisakyta formuluotės, kad svarstytinas klausimas dėl pirmininko pakeitimo.

Vis dėlto, yra tikimybė, kad Aplinkos apsaugos komitete (AAK) bus keliamas klausimas ir balsuojama dėl J.Šimėno atstatydinimo. Tik ne dabar, bet po savaitės sulaukus interpeliacijos aplinkos ministrui Gediminui Kazlauskui svarstymo rezultatų.

Esmę keičiantys žodžiai

Seimo Etikos ir procedūrų komisija (EPK) trečiadienį nagrinėjo kaltinimus J.Šimėnui, kad į Atsinaujinančių išteklių įstatymo projektą jis galėjo įrašyti Seimo narių daugumos nepatvirtintą nuostatą, kuri iš esmės keičia vieną svarbų šio įstatymo straipsnį.

Šis įstatymas buvo išimtas iš Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkės praėjusį ketvirtadienį, kai kilo abejonių, ar galbūt dėl kažkieno tam tikro suinteresuotumo teisės akte atsirado keli žodžiai, keičiantys 13-ąjį įstatymo straipsnį.

Svarstant šį straipsnį Seime buvo pritarta nuostatai, kad iki 2020 metų hidroelektrinių, prijungtų prie elektros tinklų, suminė įrengtoji galia turi būti padidinta „iki 141 megavato (MW), suteikiant pirmenybę nepatvankinėms technologijoms“. Tačiau praėjusią savaitę Seimo posėdį pasiekė projektas, kuriame teigiama, kad „suminė įrengtoji galia turi būti padidinta ne mažiau kaip iki 141 MW“. Taip projekte atsirado žodžiai „ne mažiau kaip“.

Anot tokios formuluotės priešininkų, papildomi trys žodžiai keičia straipsnio esmę ir verčia gerokai didinti hidroelektrinių pajėgumus.

Siejo su milijoniniu verslu

EPK posėdyje dalyvavusi Seimo AAK narė konservatorė Aurelija Stancikienė pastebėjo, kad „hidroelektrinių galios didinimo klausimai susiję su dideliu, milijoniniu verslu“. Anot jos, J.Šimėnas „nuolat spaudė komiteto narius dėl hidroenergetikos plėtros, tokiu būdu gindamas stambaus verslo interesus“.

Todėl, pasak Seimo narės, kai buvo pasiekta, jog hidroelektrinių plėtra užsibaigs ties 141 MW, ypatingų įtarimų kelia prieš pat įstatymo priėmimą atsiradusi formuluotė „iki begalybės didinanti šią normą“.

A.Stancikienė piktinosi, kad J.Šimėnas iki paskutinio momento nenorėjo pripažinti, jog papildomi trys esminiai žodžiai įstatyme atsirado dėl nesuprantamų priežasčių. „Jeigu ir Tėvynės sąjungos frakcijos posėdyje būtų pripažinta, kad įvyko techninė klaida ir ji bus ištaisyta, tada konfliktas būtų pabaigtas. Bet J.Šimėnas pradėjo šaukti ir ginti poziciją, kad tai jokia klaida ir tokia formuluotė esą buvo priimta komitete“, - sakė politikė, paaiškinusi, kodėl kreipėsi į EPK.

„Ar mes galime garantuoti, kad tokių klaidų daugiau nebuvo arba nebus ateityje?“, - klausė A.Stancikienė.

Atsakomybę prisiėmė komiteto patarėja

Klausimo svarstymo EPK posėdyje metu J.Šimėnas pareiškė: „Nieko neklastojau, neklastoju ir nesiruošiu klastot“.

Jis tvirtino, kad dėl papildomų žodžių atsiradimo įvyko „techninė klaida“. „Internete tas projektas gulėjo tris mėnesius ir jokių pastabų nebuvo pasakyta per visą tą laiką. Yra labai daug dokumentų, visus reikia peržiūrėti, aš stengiuosi tai padaryti, bet ne viską pavyksta pamatyti, ne visas klaidas įžvelgti, tą tenka pripažinti“, - aiškino AAK pirmininkas.

Tačiau EPK nario Vytauto Bogušio paklaustas, kodėl atsirado ta „techninė klaida“, kas ją padarė, J.Šimėnas atsakė vienu žodžiu: „Nežinau“.

EPK posėdyje situaciją bandė išaiškinti AAK patarėja Rasa Liucija Matusevičiūtė. Ji iš esmės prisiėmė atsakomybę už tris papildomus žodžius įstatymo tekste, nes esą nesuprato, kad jie keičia straipsnio esmę.

A.Salamakinas neinicijuos J.Šimėno atleidimo

EPK posėdyje pasigirdo siūlymų AAK apsvarstyti galimybę pakeisti savo pirmininką. „Yra tam tikras nepasitikėjimas komiteto vadovu. Jaučiu, kad jis yra pribrendęs. Bet pats komitetas turi jį spręsti“, - pastebėjo konservatorius Vaidotas Bacevičius.

Kita konservatorė Vida Marija Čigriejienė irgi atkreipė dėmesį, kad AAK darbas „nėra normalus, bet tik pats komitetas turi jį normalizuoti“.

EPK pirmininkas socialdemokratas Algimantas Salamakinas, kuris yra ir AAK narys, pritarė, kad komiteto darbo stilius turi būti keičiamas, „nes nei gamtosaugininkai, nei Seimo pirmininkė nėra patenkinti, kaip tvarkosi komiteto vadovas“.

Tačiau A.Salamakinas tvirtino neketinąs pats komitete kelti klausimo dėl nepasitikėjimo J.Šimėnu. „Bet jeigu jį iškels kas nors kitas, pasvarstysime“, - pridūrė jis.

A.Stancikienė irgi bent kol kas nenori tapti j.Šimėno vertimo iniciatore. Bet jeigu šis klausimas bus keliamas, ji tvirtino balsuosianti prieš dabartinį komiteto vadovą. Tačiau pati A.Stancikienė teigė nepretenduosianti į jo vietą.

Pasiūlė pagerinti darbą

EPK nutarimo projekte dėl Atsinaujinančių išteklių įstatymo „detektyvo“ buvo įrašytas punktas, kad AAK turėtų pasvarstyti klausimą dėl J.Šimėno atitikimo užimamoms pareigoms. Bet šis punktas buvo sušvelnintas, pasiūlant tik „pagerinti komiteto darbą“.

Valdančiosios koalicijos atstovai neoficialiai užsiminė, kad J.Šimėno atleidimo iš pareigų klausimas turėtų būti keliamas, bet tik po to, kai Seime bus apsvarstyta opozicijos inicijuota interpeliacija aplinkos ministrui G.Kazlauskui. Šis svarstymas numatytas kitą savaitę.

G.Kazlauską į Vyriausybę delegavo Tautos prisikėlimo partija, kuri turi savo atstovų ir AAK. Valdantieji užsimena, kad keliant klausimą dėl J.Šimėno atleidimo būtina užsitikrinti šios partijos narių paramą.

EPK trečiadienį pripažino, jog J.Šimėnas pažeidė Seimo statutą, kai nepasirūpino, kad įstatyme atsiradusi „techninė klaida“ būtų laiku pataisyta. Bet nekonstatuota, kad AAK pirmininkas galėjo klastoti oficialų dokumentą.