SUSITIKIMAI
Juozas Erlickas: „Gyvenimas pilkas geriau, nei gyvenimas juodas“
Susitikti su poetu, prozininku, Nacionalinės premijos laureatu (1997) Juozu Erlicku į „Pramogų banko“ Senąją salę sausio 29-osios vakarą susirinko nemažas būrys klaipėdiečių. Jiems Maestro pristatė savo knygas bei naujausias dainas. Buvo galima įsigyti, J.Erlicko žodžiais tariant, jo veikalų ir už alaus bokalą ar gražias akis gauti autoriaus autografą.
Ko vyrai sunerimę?
Kaip pastebėjo svečias, uostamiestyje jo pasiklausyti moterų atėjo gerokai daugiau negu vyrų. Anot Maestro, tie turbūt – arba jūroj, arba jau pasinėrę į rinkiminę kampaniją. „Moterys tikriausiai atkreipė dėmesį, kad artėjant rinkimams vyrai vis labiau sunerimę. Nieko nuostabaus. Kam per keturiasdešimt tokiais atvejais smegenyse sutrinka šarminių rūgščių pusiausvyra“, – diagnozavo J.Erlickas ir padainavo garsiąją dainą, kurioje „išdėstė savo rinkiminę platformą“. Mat jis irgi anuomet buvo iškėlęs savo kandidatūrą. Savo virtuvėje. Bet jo neišrinko... Dabar dalija visiems nemokamus patarimus, „kaip galima gyvenimą pagerinti buitinėmis priemonėmis“.
„Atminkit, vaikeliai, svarbu nepaklyst, – į Vakarus jūsų kursas. Bet iš nosies varva snarglys, ir ką čia bepridursi“, – aimanavo jis ironiškai. Be kita ko, primindamas, kad naujausioje J.Erlicko knygoje „Apreiškimai. Juozapas. 366“ rasime nuorodų kiekvienai metų dienai.
Suartėjo su liaudimi
„Neverkit, fontanai, nesmerkite, šaukštai ir puodai. Skaičiau aš ir pats tą romaną. Gyvenimas pilkas geriau, nei gyvenimas juodas...“ – skambėjo kone paguodžiančiai.
Publika klausėsi kvapą užgniaužusi. J.Erlickui klaipėdiečių rimtis net sukėlė įtarimų, kad jis mūsų moterims patinka mažiau nei jam talkinę „Vilniaus salonistai“.
„Betgi iš jo paties sklinda tokia ramybė, kad nesinori drastiškai klykti, šaukti, vidury dainos ploti“, – teisinosi jo talento gerbėjai. Suartėjimui su jais Maestro skyrė daugiau nei dvi valandas savo brangaus laiko, atplėšęs jį nuo savo veikalų rašymo. Už tai klaipėdiečiai jam atsilygino širdžių šiluma.
Jo nepakartosi
Kaip visuomet paniuręs, netgi rūstus. Toks pat kandus, taiklus ir lakoniškas. Tas pats – atpažįstamas, nepakartojamas, su niekuo kitu nesupainiojamas Juozas Erlickas užbūrė publiką iš pat pradžių. „Jo dainose – tiek tikro jausmo ir gilios prasmės!..“ – buvo girdėti kuždantis salėje.
„Unikumas. Jis į nieką nepanašus. Dabar, kai aplinkui mene ir šou versle matome tiek supanašėjimų, akivaizdu, kad jo tai jau tikrai niekas nepakartos. Gali mėgdžioti, parodijuoti, bet taip, kaip jis, niekas negali. Šio žmogaus persona – išties originali“, – konstatavo klaipėdietis režisierius Ramūnas Kaubrys.
J.Erlickas rašo ir dainuoja apie pačius paprasčiausius dalykus, – tokius savus, graudžius ir komiškus iki ašarų. Kaip jam pavyksta prisikasti iki mūsų širdžių?.. Gal, sakau, tas kelias „per krūmus“ – pats tikriausias ir „kaip ašara ežerą gilų iškerta“?..
Tragedija ir komedija
Klaipėdos dramos teatro aktorė Nijolė Sabulytė, mokanti daug J.Erlicko eilių ir dainų, bemat atsidūrė scenoje greta jo ir improvizavo drauge, pelnydama Maestro palankumą bei publikos įvertinimą už drąsą.
„Man jis – ne šiaip geras, o supergeras satyrikas, – žavėjosi aktorė. – Jo tekstai – tai tragedijos ir komedijos kvintesencija. Galų gale kas gi kitas taip pasakytų, kaip Erlickas, perfrazuodamas Justiną Marcinkevičių ir Rolandą Paksą: „Padėtis Lietuvoj: šaknim – į pragarą, šiknom – į dangų“...
Paskleidė gandą
Salėje netruko pasklisti gandas, kad Prezidentas J.Erlicką kviečiasi į patarėjus. „Juk ne šiaip sau abu kartu važinėja?..“ – šnabždėjosi linksmai rankas trindama publika. Mat aną atmintiną ketvirtadienį Prezidento ir Satyriko vizitai į Klaipėdą mįslingai sutapo... „Ką?! Ar tikrai?“ – nuoširdžiai stebėjosi J.Erlickas. Bet gandų neskubėjo nei patvirtinti, nei paneigti: „Įsivaizduoju, kad einu gatve, o priešais ateina atsistatydinęs Rolandas. Ir klausia manęs: „Juozai, kas geriau – ar šokt į šulinį, ar pasikarti? Ir aš jam atsakau: „Pasikark šuliny“.
Ir ką čia bepridursi, anot J.Erlicko.
Naujausi komentarai