Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Jurbarko filialo vadovė Irina Pažereckienė teigė, kad jų surinktus eksponatus iš pradžių priglaudė Jurbarke esantis krašto muziejus, o vėliau jie iškraustyti į Smalininkus, tačiau 2012-aisiais ekspozicija grąžinta į tą patį muziejų. Tuomet rajono valdžia sumanė tremties ekspozicijai skirtas patalpas atiduoti Verslo informacijos centrui, tad muziejaus eksponatai atsidūrė Jurbarko krašto muziejaus rūsyje.

„Rūsys buvo drėgnas, eksponatai pradėjo pelyti, irti. Saujoje subyrėjo ir dešimtmečius saugotas lageryje kunigo Vincento Bylos iš duonos suvertas rožinis“, – pasakojo I.Pažereckienė.

Pasak jos, surinktus eksponatus – tremtinių Sibire turėtus daiktus, Jurbarko apylinkių miškuose rastuose bidonuose saugotų partizanų dokumentų, priesaikų kopijas, vėliavas, aprangos detales, jau nekenksmingus sprogmenis, knygas – vargais negalais pavyko perkelti į tinkamesnes jiems laikyti patalpas Jurbarko viešojoje bibliotekoje. Tačiau tai tebuvo kambarys, kuriame užsiėmimus, susirinkimus rengė nevyriausybinės organizacijos, todėl, pasak I. Pažereckienės, jame eksponatams nebuvo saugu – pastebėta, kad kai kurie jų, daugiausia senos knygos, tiesiog pradingo.

Jurbarko rajono vicemeras Saulius Lapėnas „Lietuvos žinioms“ sakė, kad jau duotas nurodymas Jurbarko krašto muziejaus darbuotojams eksponatus inventorizuoti, aprašyti, nes iki šiol net tiksliai nežinota, kiek jų yra, tad kol kas esą nežinoma ir kiek vietos reikėtų ekspozicijai. Tinkamai aprašytus ir surūšiuotus eksponatus nuspręsta perkelti į Jurbarko krašto muziejaus fondus.

Meras svarstė, kad Tremties istorijos muziejų galima įkurti kurios nors mokyklos patalpose, nes mažėjant moksleivių jose vis daugėja tuščių patalpų, arba daugiau kaip už 20 kilometrų nuo Jurbarko, Lybiškiuose, esančioje apleistoje ir neveikiančioje Varlaukio geležinkelio stotyje.