Jurgis Malinauskas linki daugiau laisvės

Šeštadienio interviu apie meną, žydėjimą ir norą patirti

Jaunam menininkui Jurgiui Malinauskui ši savaitė - šventinė.

Jis džiūgauja, kad galėjo visuomenei pristatyti pirmąją savo skulptūrą „Žydėjimas“. Klaipėdietis tikisi, kad pirmasis sėkmingas projektas atvers daugiau galimybių kurti. Jei pasiseks, Jurgis įgyvendins savo svajonę - atsiduoti menams ir iš to pragyventi.

„Šios skulptūros kūrimas man gali tapti puikia proga atsispirti nuo komercinių darbų, iš kurių gyvenu. „Kaifas“ būtų kasdien gyventi menais. Tikrai norėčiau, kad galva skaudėtų dėl kūrybos, o ne dėl mechaniško darbo. Tikiu, kad per artimiausius metus pavyks sukurti ir pristatyti pirmąją savo skulptūrų parodą“, - optimizmo neslėpė skulptorius.

J.Malinausko sukurta plieninė dviejų metrų aukščio skulptūra dienraščio „Klaipėda“ jubiliejaus dieną, lapkričio 7-ąją, buvo atidengta parke prie Trinyčių tvenkinio. Iš rūdijančio ir nerūdijančio metalo sukurta skulptūra simbolizuoja gimimą, augimą, sunokimą, brandą, išsiskleidimą, išsiveržimą iš žemės, iš kieto į minkštą, iš stabilaus į kintantį, iš praeities į ateitį. Tai - visa apie gyvenimą ir pasaulį, kaip ir pats jubiliejų švenčiantis dienraštis. Jauno menininko skulptūra buvo pažymėtas geografinis Klaipėdos centras.

Kritikos nebijo

- Ar Jums labai svarbu, kaip klaipėdiečiai vertina pirmąją Jūsų sukurtą skulptūrą?

- Labiausiai rūpi profesionalių skulptorių nuomonė. Praeivis, neišmanantis meno, gali vertinti tik paprastai - patinka, nepatinka, todėl man neįdomu. O menininkas tame pačiame objekte gali įžvelgti daugybę niuansų. Kiekvienas darome tai, ką geriausiai išmanome, todėl ir kritiškiausią nuomonę galiu leisti sau pats sukritikuoti. Moku atsirinkti, kur kritika tikra, kur ambicijų padiktuota.

- Kiek laiko prireikė sukurti „Žydėjimą“?

- Mėnuo „gryno“ darbo ir keli mėnesiai - eskizų piešimui, projekto derinimui, medžiagų parinkimui. Turėjau puikius užsakovus, nes jie davė man absoliučią kūrybinę laisvę. Galėjau daryti būtent tai, ką norėjau daryti. Gal net per lengva šiuo atžvilgiu buvo? Tiesa, nors laisvė garantuoja daugiau kūrybos malonumo, tačiau ir atsakomybė buvo didesnė.

Metalas kaip medžiaga man visada labai patiko. Jis tarsi gyvas, nesintetinis, iš gamtos. Metalas man kažkaip klaipėdietiškai atrodo - juk uostas, kranai, laivai. Man gražu net krūva uoste suverstų vamzdžių. Tinkamai juos išdėliojus, atradus kampą, jie gali tapti puikia menine instaliacija.

O padaryti tą žiedą fiziškai nebuvo taip paprasta. Visas žiedo rutulys yra suklijuotas iš skirtingo metalo gabaliukų, ant specialaus karkaso. Į pagalbą pasitelkiau ir meistrus, vienas nebūčiau suspėjęs visko padaryti. Dabar man pačiam labai smalsu, kaip skulptūra atrodys, kai rūdijantį metalą palies laikas. Nors jo „žydėjimą“ numanau, gyva medžiaga visada palieka vietos netikėtumams ir improvizacijoms.

- Ar dabar dažniau užsuksite į Trinyčių parkelį pažiūrėti, kaip keičiasi Jūsų darbas?

- Nežinau. Manau, kad atvesiu prie skulptūros savo draugus, galbūt būsimus kitų darbų užsakovus. Ko gero, ir pačiam bus smagu bent iš tolo žvilgtelėti į savo darbą.

- Ar šventėte skulptūros atidengimą?

- Dar ir kaip... Man didelė garbė buvo kurti šį projektą, todėl buvo ir priežastis švęsti. Buvo be galo svarbi diena, be abejo, pasibaigusi bohemišku pasisėdėjimu.

Pašaukimas - 5 klasėje

- Kada nusprendėte, kad norite mokytis skulptūros ir tapti skulptoriumi?

- Neįtikėtina, bet dar penktoje klasėje panorau tapti skulptoriumi. Tikrai. Apie tai parašiau mokykliniame rašinėlyje. Forma, materija, tūris - visada buvo mano arkliukai. Labai patikdavo dirbti su moliu, gipsu, kitomis medžiagomis. Neslepiu, kad patiko ir menininkų gyvenimo būdas - laisvė, kūrybos formos, ieškojimai. Kad skulptūra nėra tik siluetų skaptavimas iš akmens ar biustų liejimas iš bronzos, įsisąmoninau tik pradėjęs studijuoti Vilniaus dailės akademijoje.

- Ar studijos daug pakeitė Jūsų gyvenime?

- Per pirmus dvejus metus ten perlaužiau daugelį savo nuostatų apie meną, jo išraiškos formas, kitaip suvokiau ir skulptūrą. Pirmos užduotys, kai tekdavo skulptūra parodyti peizažą, atrodė neįmanomos, kol galiausiai būtent neklasikinės skulptūros formos tapo artimiausios širdžiai.

Akademiją baigiau dar 2000-aisiais, tačiau dirbu ne visai pagal specialybę - dizaineriu reklamos bendrovėje „Rodiklis“. Turiu daug mechaninio darbo, kartais pagalvoju, kad mane galima būtų geriau išnaudoti - dirbčiau kurdamas idėjas. Daugelis bendrakursių nuėjo į reklamos sritį ar į visiškai su menais nesusijusias darbovietes. Ko gero, būsiu pirmas pastatęs savo skulptūrą. Tai normalu, man tik 28 metai, o menininkas jaunu vadinamas iki 35-erių.

Giminystės neslepia

- Ar Jūsų tėvas, garsus marinistas Edvardas Malinauskas, palaikė Jūsų norą studijuoti menus?

- Taip, vienareikšmiškai. Jis man paprastai pasakė: „Kol studijuosi, suteiksiu tau visišką išlaikymą, mokykis, o kai baigsi - turėsi suktis pats“. Taip ir įvyko. Esu dėkingas tėvui, kad jis man suteikė pirmąjį pagrindą po kojomis.

Dirbu komercinės reklamos srityje, tačiau atrandu laiko, energijos ir saviraiškai. Priklausau klaipėdiečiams jau pažįstamai menininkų grupei „Žuvies akis“.

- Ar dalyvavimas „Žuvies akies“ projektuose Jums išties svarbus?

- Taip, žinoma. Nėra lengva, tačiau vis bandom ir bandom išjudinti sustingusį meno gyvenimą Klaipėdoje. Bandome praminti takus jauniems, kad atėjusiems po mūsų jau būtų lengviau. Bandome įrodyti, kad jauni menininkai gali sukurti patrauklių, atgarsio sulaukiančių projektų, kad galbūt verta į juos investuoti ir juos palaikyti. Menininkų grupė padeda tapti lengviau pastebimiems, kiekvienas galime lengviau atsiskleisti.

- Ar tai, jog esate garsaus menininko sūnus, daugiau padėjo ar pakenkė Jūsų karjerai?

- Manau, kad daugiau padėjo. Visai nesidroviu to, tėvo asmenybė padarė man didelę įtaką. Nuo vaikystės galėjau siurbti į save jo aplinką, jis duodavo man darbelių, krapščiausi, žaidžiau, kūriau. O dėl įtakos... Tie, kuriems tėvas patinka, man jausdavo palankumą, o tie, kuriems nepatinka, - atvirkščiai. Sunku įvertinti. Tačiau aš pats neslepiu, kieno sūnus esu. Per skulptūros atidengimo ceremoniją jaučiau, kad jis manimi didžiuojasi - baisiai maloniai kutenantis jausmas.

Nenori būti bėdžius

- Ar iš tiesų menininkai negali pragyventi iš kūrybos? Gal Jūs tiesiog nepabandėte?

- Lengviau kalbėti apie tokius dalykus, bet realiai dar turiu daug dirbti, kad galėčiau išgyventi iš skulptūros. Nenoriu būti bėdžius. Jei esu talentingas, kodėl turėčiau būti nuskuręs, vos suduriantis galą su galu? Stereotipas, kad menininkai tik tokie ir būna, pamažu keičiasi. Kai kurie pinigų kūrybai gauna iš įvairiausių fondų, per pažintis. Nepykstu ant tų, kuriems lengviau sekasi „pramušti“ lėšas iš įvairiausių šaltinių. Jei turėčiau tiek pat užsispyrimo, galbūt irgi nesigėdyčiau to, kad esu arčiau prie lovio, kur dalijami pinigai. Kol kas einu kitu keliu, bet nesijaučiu nuskriaustas.

- Ar savo laisvalaikį taip pat atiduodate tik menams?

- Ne. Turiu puikių draugų kompaniją, labai dažnai susirenkame mėgstamoje smuklėje, bendraujame, geriame alų ir kalbamės tikrai ne vien apie meną. Gerai, kad kompanija didelė - su vienu iki nukritimo gali diskutuoti apie automobilius, su kitu - apie filmus. Netgi žaidžiame stalo žaidimus visi susirinkę. Išvažiuojame visi kartu, net Vilniuje kitą kartą visa klaipėdietiška kompanija leidžiame laiką. Dešimt metų buvau skautas, dabar porą kartų per metus sudalyvauju žygiuose. Žiūriu gerus filmus, mėgstu kikenti iš kvailų holivudinių komedijų, daug skaitau. Kasmet slidinėju. Tėvas užkrėtė. Nors jau beveik „užbeldė“, ir šiemet važiuosiu į Slovakiją.

- Ar Jūsų širdis užimta, kada ketinate kurti šeimą?

- Turiu merginą, kuri gyvena Vilniuje. Vis važinėjame vienas pas kitą, mums gera būti kartu, tačiau planus kurti šeimą esu ilgam užkonservavęs. Nežinau, galbūt tai lėmė ir spalvinga šeimyninė tėvo biografija, bet norėčiau šeimos tada, kai jau būsiu visiškai subrendęs. Gal keturiasdešimties? Labai daug žmonių skiriasi, nejučiomis pradedi galvoti kam tuomet tos vedybos?

- Kiekvienas dienraščio šeštadienio interviu herojus paprastai sako linkėjimą „Klaipėdos“ skaitytojams. Ko palinkėsite Jūs?

- Laisvės. Ypač - laisvės supratime.