Lenkiame EBPO vidurkį

Bendradarbiaujantys, nuolat keliantys savo kvalifikaciją, patenkinti savo darbu, savarankiškai formuojantys ugdymo turinį, patys kuriantys mokyklos viziją. Gal ne vieną Lietuvos pedagogą nustebins, bet tai jų autoportretas: EBPO rengiamas tarptautinis mokymo ir mokymosi tyrimas TALIS vadinamas mokytojo balsu, nes remiasi pedagogų apklausa. Skelbiama, kad juo norima išgirsti mokytojų ir mokyklų vadovų nuomonę apie jų darbo ypatumus, ugdymo aplinką, lyderystės mokyklose aspektus, mokytojų darbo vertinimą. Pernai birželį paskelbta pirma tyrimo dalis, šią savaitę – ir antroji.

Jei tikėtume Lietuvos pedagogų apklausos duomenimis, situacija mūsų mokyklose daugeliu aspektų net geresnė nei EBPO šalių vidurkis, išskyrus atlyginimą ir mokytojo profesijos prestižą. Daugeliui demokratiškiausių ir turtingų pasaulio valstybių, o tokių klubu vadinama EBPO, atrodytų, iš mūsų reikia tik mokytis.

Lietuvos mokytojai pranoksta EBPO vidurkį daugeliu klausimų, pavyzdžiui, apie įtaką mokyklos gyvenimui ir ugdymo procesui. Net 85 proc. Lietuvos mokytojų teigia, kad jiems sudaromos galimybės aktyviai dalyvauti priimant sprendimus mokyklose, EBPO tuo gali pasidžiaugti 77 proc. Net 86 proc. mūsų mokytojų sakosi patys sprendžiantys dėl ugdymo turinio savo klasėje (EBPO – 84 proc.). Tiesa, gal mokytojai neadekvačiai vertina savo galimybes, nes mokyklų direktoriai savo pavaldinių įtaką šiems procesams vertina kur kas kukliau: 52 proc. mūsų ir 42 proc. vidutiniškai EBPO mokyklų vadovų mano, kad mokytojai dalyvauja formuojant mokyklos ugdymo politiką, ugdymo turinį.

Ir ką parodė toks tyrimas – apklausos klaidas ar mūsų mokytojų neadekvatų situacijos vertinimą?

Bendradarbiavimo neaiškumai

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius, vertindamas TALIS tyrimo antrąją dalį, džiūgauja, kad Lietuvos mokytojai EBPO išsiskiria kaip daug bendradarbiaujantys, kas padės ir dabar dėl karantino pereinant prie nuotolinio mokymo. Tačiau kyla abejonių, ar statistika neiškreipia realaus vaizdo.

EBPO pabrėžia, kad naujovėms mokyklose reikalingas kolegų ir mokyklų vadovų palaikymas, aktyviai bendradarbiaujantys mokytojai dažniau taiko efektyvesnius mokymo būdus. Lietuvoje net 87 proc. mokytojų sako, kad jie dirba bendradarbiaudami mokykloje (EBPO – 81 proc.). 63 proc. mūsų mokyklų direktorių teigia reguliariai rėmę mokytojų bendradarbiavimą kuriant naujas mokymo praktikas (EBPO vidurkis – 59 proc.).

Tačiau kai klausimai sukonkretėja, tada ir paaiškėja, kad tik penki iš 100 mūsų mokytojų taiko komandinį mokymą. EBPO šį šiuolaikišką metodą naudoja beveik šešiskart daugiau, 28 proc. pedagogų. Tik 11 proc. mūsų mokytojų bendradarbiauja profesinio tobulėjimo veiklose, o tai darančių jų kolegų EBPO šalyse – beveik dvigubai daugiau, 21 proc.

Tad kokiose tuomet srityse bendradarbiauja ir vieni kitus remia mūsų mokytojai, jei to nedaro esminėse srityse – ugdydami mokinius ir patys tobulėdami? Gal kažkaip painiai buvo suformuluotas klausimas, jei 87 iš 100 jaučiasi dirbantys glaudžioje komandoje, tačiau tik penki tai daro mokydami vaikus?

"Lietuvoje mokytojai – labai individualistai. Dauguma nemoka bendradarbiauti, ką jie signalizavo ir pernai birželį paskelbtoje tyrimo pirmoje dalyje", – konstatuoja TALIS tyrimo koordinatorė Lietuvoje – Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) Pedagogų veiklos skyriaus vyriausioji specialistė Audronė Razmantienė.

Tačiau ji turi atsakymą, kaip mes atsidūrėme tarp bendradarbiavimo lyderių. Pasak jos, Lietuvoje mokykla dažnai atlieka ne ugdymo, o socialines funkcijas, ir čia mūsų mokytojai tikrai bendradarbiauja vaiko gerovės komisijose, susitelkia ir rengdami įvairius renginius. "Tad apklausoje bendras rodiklis aukštas, tačiau kai mokytojai išvardijo, kokiose srityse bendradarbiauja, išaiškėjo, kad dažniausiai ne tose, kurios aktualiausios šiuolaikinei pedagogikai ir šiuolaikinės mokyklos ugdymo rezultatams, t. y. pedagogų darbui kartu kaip komandai. Mūsų mokytojai pripažįsta, kad to beveik nedaro. Mažai bendradarbiauja ir tobulindami savo kvalifikaciją", – aiškina A.Razmantienė.

Kvalifikaciją kelia, bet...

A.Razmantienė pripažįsta, kad pernai birželį paskelbtoje TALIS tyrimo pirmoje dalyje gerokai nustebino beveik EBPO viršūnėje atsidūrę mūsų mokytojų kvalifikacijos tobulinimo rodikliai. "Mokytojų kvalifikacijos tobulinimui iš tiesų rengiame vos ne daugiausia mokymų, seminarų, konferencijų, tačiau ugdymo kokybė nuo to nekyla. Vadinasi, daug, bet smulkių, vienkartinių, nesistemiškų veiksmų gerina tik statistiką. Kalbame apie šiuolaikinio žmogaus ugdymą, tad ir mokytojams turi būti tam suteikiamos kompetencijos, o jų neįgysi seminare. Tai turi būti ilgalaikis tęstinis procesas, nes kompetencija – tai žinios, gebėjimai ir nuostatos. Pakeisti suaugusio asmens nuostatas – ilgo proceso reikalas", – pabrėžia A.Razmantienė. Ministerija pernai lapkritį patvirtino naujus kvalifikacijos tobulinimo nuostatus, kad mokymai privalo būti tęstiniai, ne mažiau 40 valandų, kad mokytojas ne tik ką sužinotų, bet tai pabandytų taikyti, nes tik taip gali susiformuoti įgūdis ir nuostata mokyti kitaip.

Iš TALIS tyrimo pirmos dalies paaiškėjo ir tai, kad ir mūsų mokyklų vadovai vos ne vieninteliai EBPO negauna jokių mokymų prieš imdamiesi vadovauti įstaigai ar jais tapę. Pasak A.Razmantienės, būtina stiprinti jų kompetencijas, ir ne tik vadybos, bet ir gebėjimą vadovauti ugdymui ir mokytojų mokymuisi.

Netenkina tik algos

Savo darbu patenkinti 83 proc. mūsų ir 90 proc. EBPO šalių mokytojų. Patenkinti darbu, bet ne atlygiu už jį. Jis tenkina tik 11 proc. Lietuvos mokytojų, EBPO tokių net 39 proc.

A.Razmantienė primena, kad apklausa atlikta 2018 m. pradžioje, kol dar nebuvo įvestas etatinis apmokėjimas.

Savo darbu patenkinti 94 proc. mūsų mokyklų vadovų (EBPO 95 proc.), atlyginimais – 33 proc. mūsų ir 47 proc. EBPO mokyklų direktorių.

Tik 14 proc. Lietuvos mokytojų sutinka su teiginiu, kad jų profesija visuomenėje yra vertinama, o tai gerokai mažiau nei EBPO šalių, dalyvavusių tyrime, vidurkis (26 proc.).

Lietuvos mokytojus darbo sąlygos tenkina labiau nei vidutiniškai EBPO. Dauguma jų turi nuolatines darbo sutartis, tad tik 15 proc. jų norėtų pakeisti mokyklą (EBPO 20 proc.). Beje, tik kas dešimtas mūsų pedagogas sako patiriantis daug streso darbe, EBPO tokių yra beveik dvigubai (18 proc.).

Gąsdinantis skaičius, kad 45 proc. Lietuvos mokytojų norėtų apskritai palikti mokyklą per ateinančius penkerius metus. Vidutiniškai tokių EBPO labai ženkliau mažiau – 25 proc. Atrodytų, gal šis skaičius atspindi tai, kad mūsų mokytojai – vieni vyriausių EBPO, atliekant tyrimą jų amžiaus vidurkis buvo apie 50 metų. Tačiau svajoja mesti mokyklą ne tik tie, kuriems artėja pensinis amžius: tarp jaunesnių nei 50 metų Lietuvoje tokių net 29 proc., EBPO kur kas mažiau – 14 proc.

Kaip yra iš tikrųjų

Vis dėlto kokia nauda iš TALIS tyrimo, jei daug kur atrodome pasiekę daugiau nei vidutiniškai EBPO, tačiau puikiai žinome, kad realybėje taip nėra? Ir ką parodė toks tyrimas – apklausos klaidas ar mūsų mokytojų neadekvatų situacijos vertinimą?

Tyrimo koordinatorė Lietuvoje A.Razmantienė tikina, kad tyrimas atliekamas tikrai profesionaliai. Respondentus Lietuvoje atsirinko EBPO, žiūrėjo, kad jų būtų ir iš didelių miestų, ir iš mažų miestelių, iš geresnius ir blogesnius ugdymo rezultatus pasiekiančių įstaigų, iš privačių, tautinių mažumų mokyklų. Imtis buvo tikrai didelė – 3 759 mokytojai, 195 mokyklų vadovai.

Klausimai buvo formuluojami aiškiai, bet skirtingose šalyse – skirtinga specifika, pavyzdžiui, atsakymai dėl kvalifikacijos kėlimo Lietuvoje rodė puikų statistinį rezultatą, nes pas mus formaliai yra daug priemonių. Tiesa, kai kuriuos klausimus tyrimo rengėjai iš ataskaitos eliminavo, nes, pavyzdžiui, susumavus atsakymus, kiek laiko mokytojas skiria kuriai veiklai, ne vienoje šalyje atsakymų suma siekdavo ne 100, o 300 proc.

"Reikia tikrinti duomenis, juos vertinti. Bet TALIS – tai mokytojų ir mokyklų vadovų nuomonė, o ją labai svarbu išgirsti", – pabrėžia A.Razmantienė.

Ji atkreipia dėmesį, kad nors mūsų mokytojai vidutiniškai tokie pat kaip EBPO – nemažai rodiklių viršijame vidurkį, bet statistiškai nedaug, tačiau būti viduriuke – didelė grėsmė. "Tarsi viskas gerai, nusiramini. Tačiau jei nesieki aukščiau, pasiekimai pradeda kristi", – įspėja ekspertė.

Tad kokių ŠMSM ėmėsi priemonių pagerinti situaciją po pernai paskelbtos TALIS tyrimo pirmos dalies? A.Razmantienė vardija: pakeisti kvalifikacijos tobulinimo nuostatai, orientuojantis į kokybę, o ne į kiekybę, peržiūrėti kvalifikacijos tobulinimo prioritetai, atsižvelgiant ir į TALIS duomenis ieškoma būdų, kaip perorganizuoti mokyklų vadovų rengimą ir jų mokymą. Dabar, sulaukus ir antros tyrimo dalies, išanalizavus viso tyrimo įžvalgas neabejotinai bus imamasi ir kitų naujovių.

Taigi iš tarptautinio tyrimo sužinojome, kad mūsų mokytojai labiau nei kitur rūpinasi savo kvalifikacija, turi geresnes darbo sąlygas ir galimybes paveikti mokykloje priimamus sprendimus, tik jų profesijos negerbia ir jiems mažai moka, tad arti pusės per artimiausius kelerius metus mielai spruktų iš mokyklos. Tačiau jei lenkiame EBPO vidurkį pagal mokytojų galimybes kokybiškai dirbti, kodėl nuo vidurkio atsiliekame pagal tos pačios EBPO vykdomo PISA moksleivių pasiekimų tyrimo rezultatus? Jei viskas mokykloje geriau nei vidutiniškai, kodėl mūsų moksleivių rezultatai prastesni nei vidutiniškai?

Esminis skirtumas – PISA tyrimai remiasi konkrečių užduočių rezultatais, o TALIS – mokytojų ir mokyklų vadovų apklausa. Vienur – kaip save matome, kitur – kaip yra iš tikrųjų.