Spraga, kainavusi moksleivės gyvybę, – ne vienintelė, su kuria susiduria Bendrasis pagalbos centras (BPC). Sąlygų išsikviesti pagalbą iki šiol neturi ir Lietuvos kurtieji, nors ši problema jau seniai turėjo būti išspręsta.

Skaudus įvykis nepamokė

Jeigu policijos, greitosios ar ugniagesių pagalbos staiga prireikia vienam iš maždaug 8 tūkst. Lietuvos kurčiųjų, vienintelė išeitis jam – kreiptis į kaimynus ar artimuosius, kad šie paskambintų numeriu 112 ir pagalba jos prašančiam žmogui būtų suteikta.

Deja, kelios sugaištos akimirkos kartais būna lemtingos. Tai patvirtina ir gegužę plačiai nuskambėjusi istorija, kai Biržų rajone ugnis visiškai sunaikino du mažamečius vaikus auginančios kurčiųjų poros namus. Dėl, tikėtina, praeivio numestos nuorūkos tąkart užsiliepsnojo žolė, o pučiant smarkiam vėjui ugnis netruko persimesti į namą. Nukentėjusiųjų teigimu, jei pagalbą trumpąja žinute būtų galėję išsikviesti jie patys ir ugniagesiai būtų atvykę bent keliomis minutėmis anksčiau, dalį turto būtų pavykę išgelbėti.

Tąkart Lietuvos kurčiųjų draugijai beliko organizuoti akciją nukentėjusiai šeimai paremti, tačiau išeitis slypi ne čia. Problema būtų išspręsta, jei Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų Europos valstybių, klausos ar kalbos negalią turintys asmenys į BPC galėtų kreiptis trumpąja žinute. Apie tai kalbama bene dešimtmetį, tačiau rezultatai dar tik numatomi.

Kol kas gerų naujienų negirdėjo

Lietuvos kurčiųjų draugijos juristo Lino Vinicko teigimu, iniciatyvos įdiegti minėtą sistemą netrūko tiek iš pačių kurčiųjų, tiek iš BPC. Tačiau tradiciškai dėl finansinių ir infrastruktūros trikdžių procesas strigo.

"Su visais bendrauta, daugiausia, aišku, su BPC, ir su Ryšių reguliavimo tarnyba, ir su Vidaus reikalų ministerija. Bando įgyvendinti, bet sunkiai sekasi. Kol kas net nežinau, kaip pasakyti, – ar stovi vietoje reikalas, ar kaip yra. Tikrai buvo daug bendrauta ir negali sakyti, kad nebuvo iniciatyvos, bet..." – pasakojo L.Vinickas.

Pasak juristo, įvairūs tyrimai parodė, kad trumpųjų žinučių sistema šiuo atveju tinkamiausia. Klausos negalią turintys asmenys būtų iš anksto užregistruoti duomenų bazėje ir BPC operatorius iškart matytų, kad pagalbos kreipiasi būtent vienas iš tokių asmenų. Pašnekovas pabrėžė, kad tokia sistema pagelbėtų ne vien kurtiesiems, bet ir neprigirdintiems ar tiems, kurių klausa suprastėjusi dėl senatvės.

"Operatoriaus, kuriam skambinama, ekrane iš karto iššoktų informacija, kad čia yra tas vadinamasis tylusis skambutis, kad skambina žmogus, turintis tokią negalią. Ir jis iš karto persijungtų į bendravimą SMS", – aiškino L.Vinickas.

Pašnekovas dėl vis nebaigiamos diegti sistemos akmenį meta ir į mobiliojo ryšio operatorių daržą. Privačiam verslui atstovaujančių bendrovių esą neįmanoma priversti diegti tokias sistemas (nors valstybė išlaidas padengia), o jų pačių iniciatyvos nematyti.

"Mes irgi šnekėjom, kad dabar visi puola BPC, bet iš tikrųjų tai lengviausia. Reikėtų ir verslui pagalvoti, kad jis yra socialiai atsakingas. Pinigų nėra ir viskas, valstybė negali priversti privataus verslo imtis tokių dalykų. Aišku, Ryšių reguliavimo tarnyba turbūt gali priversti neišduodama kokių nors licencijų, bet tos licencijos seniai išduotos, reikėjo kitokių sprendimų ieškoti", – svarstė L.Vinickas.

Beliko laukti kelis mėnesius?

BPC viršininko pavaduotojas Tadas Maroščikas patvirtino, kad projektą numatyta baigti iki šių metų galo, o gal ir anksčiau, nes kliūčių tam dabar jau nėra. Pašnekovo teigimu, projektas finansuojamas ES lėšomis, o bendra jo vertė – 20 mln. litų.

"Jei gerai atsimenu, 2005 m. buvo numatyta tokia visuomenės informavimo ir numerio 112 pritaikymo neįgaliesiems programa. Buvo ir ta SMS galimybė numatyta, bet ji nebuvo finansuojama, todėl niekas ir nesikeitė. Kurtieji mus kartais pajudina ir kreipiasi, tiesiog viskas buvo susiję su mūsų infrastruktūros plėtra", – sakė T.Maroščikas.

Pavaduotojas pripažįsta: aktyvinti pačią trumpųjų žinučių sistemą problemų nėra ir  testavimas su viena iš trijų mobiliojo ryšio bendrovių sėkmingai vyksta. Tačiau kitos dvi į prašymą neatsiliepė.

"Su vienu iš operatorių susitarėm dėl testavimo ir nemačiau problemų. Kreipėmės į kitus du, jie mums neatsakė, jau senokai. Šiaip tai nesudėtinga, mes su tuo operatorium susitarėm, kad paslauga bus nemokama ir siunčiančiam, ir mes ją nemokamai priimsime. Tad finansinis klausimas kaip ir atkrenta, lieka tik SMS priėmimo infrastruktūra", – pabrėžė pašnekovas.

Tačiau, pasak T.Maroščiko, šios vis dar tebeegzistuojančios spragos nereikėtų sieti su ta, dėl kurios šeštadienį Panevėžio rajone nepavyko išgelbėti kraupaus nusikaltimo auka tapusios 17-metės.

"Tuo atveju buvo paskambinta, į skambutį atsakyta, bent jau mano vertinimu, operatorė darė viską, kad išsiaiškintų, kur ta mergina yra. Tiesiog operatoriaus telefone nebuvo parodytas numeris, todėl negalėjom gauti vietos duomenų. Galbūt buvo skambinta iš telefono be SIM kortelės, dabar pareigūnai tiria, ar telefonas galėjo prisijungti prie kito tinklo. Bet tai nesusiję su minėta SMS sistema", – kalbėjo T.Maroščikas.

Kaltųjų ieško uoliai

Sąmyšis ir kaltųjų paieška kilo po tragedijos, kai pagrobta, išžaginta, bagažinėje vežta ir su BPC susisiekusi 17-metė visgi nebuvo išgelbėta ir vėliau rasta sudegusiame automobilyje. Tada paaiškėjo, kad duomenis apie skambinančio be SIM kortelės asmens vietą BPC teikia tik "Tele2", nors jau beveik dvejus metus tai privalo daryti visi operatoriai.

Tačiau kiti du operatoriai kaltės kratosi. "Bitė" išplatino pranešimą, kad ir jos tinkle skambinančio žmogaus vieta nustatoma ir be SIM kortelės – pagal telefono IMEI kodą. Negana to, pats BPC yra siūlęs išvis nepriimti skambučių iš telefonų be SIM kortelės, nes dauguma jų esą būna melagingi. Tačiau šis sprendimas neįgyvendintas.

Trečiadienį Ryšių reguliavimo tarnyba pradėjo tyrimą, kuriuo siekiama išsiaiškinti, kas kaltas dėl šeštadienio tragedijos, ar mobiliojo ryšio operatorių įranga atitinka reikalavimus ir kaip jie teikia informaciją BPC. Pokalbio buvo iškviesti visų trijų operatorių – "Omnitel", "Bitės" ir "Tele2" – atstovai.

Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius Feliksas Dobrovolskis trečiadienį pažadėjo, kad iki metų pabaigos visi mobiliojo ryšio operatoriai įdiegs būtiną programinę įrangą ir pradės BPC siųsti duomenis apie pagalbos prašančio žmogaus vietą, kai šis neturi SIM kortelės.

Panevėžietė – ne pirmoji auka

Abejonių, kad BPC ne itin sugeba reaguoti į nelaimes, yra kilę ir anksčiau. 2009 m. lapkričio 2-osios vakarą grįžęs į Vilniaus pakraštyje, Santariškių soduose, esančius namus, dar kieme buvo užpultas vilnietis verslininkas, statybų bendrovės "Omnistata" savininkas Ernestas Mejeris.

Jį gyvenamojo namo kieme užpuolė ir surišo kaukėtas vyras. Plėšikas įsiveržė į vidų, su savimi įsitempė šeimininką ir jį uždarė tualete.

Tuo metu nusikaltėlis pradėjo rišti E.Mejerio žmoną, kuri kaip tik ketino vyrą pasveikinti su 43-iuoju gimtadieniu. Šis išsilaisvinęs paskambino į BPC. Išgirdęs balsą, užpuolikas įsiveržė į tualetą ir tarp vyrų prasidėjo grumtynės.

Jau netrukus į įvykio vietą atvykę pareigūnai E.Mejerį rado negyvą su durtinėmis žaizdomis.

Praėjus keletui dienų, žiniasklaidai išplatintas viešas anoniminis laiškas, kad kalčiausias šioje istorijoje – BPC, netinkamai reagavęs į verslininko pagalbos šauksmą. Esą tik po trečio skambučio BPC operatorei pavyko išaiškinti, kas atsitiko. Bet ir tuomet verslininkui buvo užduodami neesminiai klausimai.

Kol E.Mejeris bandė išsiaiškinti su BPC operatore, žudikas pasiekė ir jį. Pernelyg vėlai atvykusi greitosios pagalbos brigada žmogaus jau nebegalėjo išgelbėti.

Tiek BPC vadovas Arūnas Kedavičius, tiek tuomečiai Vidaus reikalų ministerijos vadovai kaltinimus, kad reaguota netinkamai, neigė. Tačiau Vidaus reikalų ministerijos generaliniam inspektoriui Juliui Jasaičiui atlikus tarnybinį patikrinimą, paaiškėjo įdomių dalykų: BPC darbuotojos Anastasija Rusaitė ir Aušra Kaškevičienė aiškino neišgirdusios tiesioginio lapkričio 2-ąją Vilniuje nužudyto verslininko E.Mejerio prašymo kviesti greitosios pagalbos medikus.

Anot jų, telefono ragelyje girdėti grumtynių garsai joms neatrodė rimta priežastis įtarti, kad žmogaus gyvybei gresia pavojus, nors pats J.Jasaitis, išklausęs įrašą, patvirtino, jog E.Mejeris aiškiai įvardijo, kad yra užpultas, buvo girdėti ir grumtynės, ir nurodymai jam gultis, nukentėjusiojo prašymas jį paleisti.

Tačiau A.Jasaitis tuomet patvirtino, kad darbuotojos nebus baudžiamos, nes antrąjį skambutį priėmusi ir pakeltu tonu kalbėjusi A.Kaškevičienė dirbo būdama aštuntą mėnesį nėščia, o jos kolegė A.Rusaitė išvengs nuobaudų dėl įsitikinimo, kad pagalbą reikia kviesti tik tuomet, kai nukentėjusysis jos prašo.

E.Mejerio žudikas nebuvo rastas, byla įstrigo.