Teismui įpareigojus solidariai grąžinti skolą, tai turi daryti abu sutuoktiniai, o, nevykdant įsipareigojimo, skola gali būti išieškota ir iš mokančio. Tačiau galima nustatyti ir kitokį prievolių režimą, sako Lietuvos antstolių rūmų valdytoja Dovilė Satkauskienė.

LRT Radijo klausytojas susituokęs pasiėmė vartojimo paskolą. Santuokai nutrūkus, teismas abu buvusius sutuoktinius įpareigojo solidariai grąžinti paskolą bankui. „Buvusi žmona pastaruoju metu sąmoningai nevykdo įsipareigojimų bankui. Ar yra galimybė teismo keliu šią skolą lygiomis dalimis pasidalinti abiems sutuoktiniams, atskiriant bendrą atsakomybę?“ – domisi klausytojas.

Lietuvos antstolių rūmų valdytoja D. Satkauskienė sako, kad keisti teismo sprendimą gali pats teismas, jeigu yra pareiškimas ir prašymas.

„Tačiau pagal faktinę situaciją, kuri, pasak klausytojo, yra dabar, skolininkai turi solidarią prievolę“, – teigia teisininkė. Jeigu sutuoktinė dėl vienokių ar kitokių priežasčių negrąžina paskolos, kreditorius turi teisę reikalauti, kad paskolą gražintų tiek abu sutuoktiniai, tiek bet kuris vienas iš jų.

Vadinasi, jei žmona negrąžina, visą skolą galima išieškoti iš vyro. „Jis, išieškojus skolą, nepraranda teisės reikalauti tos dalies regreso tvarka [atgręžtinis reikalavimas] iš buvusios sutuoktinės jam atlyginti. Toks yra solidariosios atsakomybės principas“, – aiškina pašnekovė.

Pasak jos, vienam iš solidarių skolininkų nevykdant įsipareigojimų grąžinti paskolą, kreditorius gali kreiptis į antstolį. „Solidari atsakomybė sukuria tam tikras pareigas abiems skolininkams. Tačiau tai neužkerta kelio kreiptis į teismą dėl kitokio prievolių režimo nustatymo“, – pažymi D. Satkauskienė.