Vilniaus teismo sprendimas išteisinti sovietinius omonininkus ne vienam sukėlė šoką. Ypač žmonėms, kurie dar prisimena šių smogikų siautėjimą Lietuvoje. Daugelis puolė kaltinti teisėjus, tačiau aiškėja, kad toks sprendimas galėjo būti išprovokuotas pačių prokurorų.

Dar ne pabaiga

Rusijos propogandinė žiniasklaida vėl galės trimituoti apie esą teisingumo pergalę Lietuvoje. Džiūgaudama, kad Vilniaus apygardos teismas antradienį išteisino du buvusius sovietinės milicijos ypatingosios paskirties būrio (OMON ) darbuotojus – Boleslovą Makutynovičių ir Vladimirą Razvodovą, ir kad 1991 m. Lietuvoje nebuvo nei kruvinos agresijos, nei okupacijos.

Vakar prokurorai pranešė, kad Vilniaus apygardos teismo sprendimas apskųstas, tad tašką dėti per anksti. Tiesa, jau pasigirdo ekspertų vertinimų, kad dėl omonininkus išteisinusio nuosprendžio kalti ne teisėjai, o savo darbo tinkamai neatlikę prokurorai. Apie tai užsiminė ir kandidatas į generalinius prokurorus, Kauno apygardos teismo pirmininkas Nerijus Meilutis.

Pridarė žalos

Istorikę dr. Audronę Veilentienę teismo sprendimas šokiravo. "Kaip galėjo teisėjai nežinoti, kad Lietuva 1991 m. patyrė karinę agresiją? Gal tie teisėjai 1991 m. ne Lietuvoje gyveno? Manau, kad ne vienas šalies gyventojas suabejos tokių teisėjų kompetencija panašiose bylose", – stebėjosi istorikė.

Jai kirba ir kitas klausimas – ar toks teisėjų sprendimas nėra patvirtinimas, kad būtinai reikėjo liustruoti šios profesijos atstovus?

"Juk jų dabartinis sprendimas padarė didelės žalos Lietuvos valstybei pasaulio akivaizdoje. Man labai gaila SSRS agresijos aukų po tokio teismo sprendimo, kuris, pasakysiu trumpai – mane šokiravo", – pareiškė istorikė.

Kažkur pasiklydo

Nacionalinio saugumo komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas viešai išreiškė savo abejones: arba teisėjai nežino mūsų nesenos istorijos, arba jie pasiklydo tarp kažkokių teisinių dalykų, omonininkų atliktų veiklų kvalifikacijos.

Pasak Vytauto Landsbergio, kalbinto žiniasklaidos atstovų, jei teismas matė prokurorų klaidą omonininkų kaltinime,  teisėjai galėjo patys pasitikslinti, ar Lietuvoje nebuvo 1991 m. ginkluoto konflikto, okupacijos.

"Jei nebuvo ginkluoto konflikto Sausio 13-ąją, tai kur mes gyvename? Kokius žaidimus žaidžia Lietuvos teisėsauga ir ar tai tikrai mūsų teisėsauga?", – retoriškai klausė V.Landsbergis.

Degino pasienio postus

Kas tas OMON? Tai tuometinės Lietuvos vidaus reikalų ministerijos ypatingos paskirties milicijos būrys. Šis nuo 1990 m. kovo 11-osios iki 1991 m. sausio 11-osios saugojo viešąją tvarką masinių renginių metu, dalyvavo sulaikydamas ginkluotus nusikaltėlius ir atliko kitus veiksmus.

Yra žinoma, kad 1991 m. sausio 11-ąją kelios dešimtys šio būro smogikų, grįžusių po budėjimo Aukščiausioje Taryboje į savo bazę, sukėlė maištą. Tai padaryti juos sukurstė jų viršininkas B.Makutynovičius ir būrio vadas V.Razvodovas. Jie užvaldė būrio ginkluotę, amuniciją, transportą, kitą turtą ir pasitraukė iš bazės. Tai jiems padaryti padėjo nenustatyti SSRS ginkluotų pajėgų karino dalinio Šiaurės miestelyje kariškiai.

B.Makutynovičius ir V.Razvodovas su jų nurodymus vykdžiusiais smogikais stengėsi pakenkti nepriklausomybę paskelbusios Lietuvos atkuriamoms institucijoms ir pareigūnams.

Jie puldinėjo Lavoriškių ir Medininkų muitines ir pasienio postus, juos degino, žemino ir žalojo, šaudė pareigūnus.

Vilniaus centre apšaudė Krašto apsaugos darbuotojų autobusą, užgrobė Vidaus reikalų ministerijai priklausantį ginklų sandėlį, Policijos akademiją. Užpuolė Šalčininkų pasienio užkardos Tabariškių postą, Zarasų pasienio užkardos ir Zarasų muitinės Smėlynės postą, užėmė Valstybinio telegrafo ir telefono centrą Vilniuje.

Ši ginkluota žmonių gauja veikė iki 1991 m. rugpjūčio 25-osios.

Vienas iš epizodų

Tomas Šernas, Lietuvos evangelikų reformatų generalinis superintendentas, vienintelis likęs gyvas Medininkų tragedijos liudininkas sakė nenorįs komentuoti teismo sprendimo omonininkų atžvilgiu.

"Aš jau ketvirtį amžiaus kalbu, pasakoju apie įvykius Medininkuose. Atrodo, kad B.Makutynovičius jau minimas ir Lietuvos istorijos vadovėliuose. Jo dalyvavimas Medininkų žudynėse neįrodytas? Ar nepakanka kitų jo ir jo grupės nusikaltimų žmoniškumui?" – retoriškai klausė T.Šernas.

Pernai, kai Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinėta OMON pareigūnų byla, Krašto apsaugos sistemoje dirbęs Regimantas Žukas prisiminė 1991 m. gegužės 24 -ąją. Tada jis budėjo Medininkų pasienio poste. Pasak liudytojo ("Respublika", 2014, gegužės 21 d.), apie pirmą valandą nakties į teritoriją atvyko du automobiliai, iš kurių išlipo apie dešimt automatais ginkluotų vyrų. Vienas iš užpuolikų ėmė plėšti Lietuvos Respublikos vėliavą, kitas, nuo kurio trenkė alkoholiu, įrėmė į R.Žuką automatą be saugiklio.

Pasinaudojęs proga, V.Žukas paspruko nuo įkaušusio užpuoliko. Sugrįžęs į postą, rado sudegintą vagonėlį ir sumuštus pasieniečius. Anot R.Žuko, užpuolikai kalbėjo rusiškai, keikėsi, buvo išgėrę, apsirengę kamufliažinėmis uniformomis. Liudytojas šimtu procentų įsitikinęs, kad tai buvo omonininkai – juos pažino iš berečių ir ginkluotės.

Tad omonininkai naudojo prieš atkurtos Lietuvos institucijas smurtą, bauginimo priemones, o tai draudžia ne tik tarptautinė teisė, bet ir mūsų Baudžiamojo kodekso straipsniai.

Faktų ir įrodymų pakaktų

Pasak istoriko profesoriaus dr. Jono Vaičenonio, jam suprantama audringa visuomenės reakcija, teismui išteisinus omonininkus. Jis pritarė V.Landsbergio, A.Paulausko išsakytoms mintims.

"Manau, kad priimtas teismo sprendimas nėra teisingas nei piliečių, nei valstybės atžvilgiu. Lietuva patyrė karinę agresiją iš atskirų anuomet jaunoje valstybėje lygiagrečiai su sovietinėmis struktūromis egzistavusių darinių, atskirų žmonių, jų grupių. Juk tuo pačiu metu mūsų atsikuriančioje šalyje veikė įvairios Lietuvos ir SSRS struktūros: kariuomenė, milicija, prokuratūra ir kitos. Tokia dvivaldystė skatino įtampą. OMON grupės atskilimas nuo Lietuvai ištikimos milicijos sistemos – ryški ir skaudi dvivaldystės pasekmė. Ši ginkluota grupė veikė prieš Lietuvos valstybę, turėdama bazę Antakalnyje ir slėpdama po kaukėmis savo veidus", – kalbėjo istorikas.

Pašnekovo nuomone, toks teismo sprendimas prisideda prie destrukcijos, kurios informaciniame kare siekia Rusija. Vienintelė išeitis iš šios padėties – apskųsti teismo sprendimą, nes faktų, įrodančių karinę agresiją Lietuvoje 1991 m., tikrai netrūksta.

Neišmanymo rezultatas

Politologas Alvydas Medalinskas teigė, kad jį pribloškė teisėjų neišmanymas – nei mūsų istorijos, nei tarptautinės teisės.

"Pagal tarptautinės teisės principus Lietuva tuo metu dar buvo okupuota SSRS, nes sovietai dar nebuvo pripažinę mūsų nepriklausomybės. Reikia žinoti, kad okupacija baigiasi tada, kai okupantė pripažįsta okupuotos valstybės nepriklausomybę. Vadinasi, veiksmai tuo metu vyko okupuotoje Lietuvoje. Priminsiu, kad SSRS okupavo mūsų šalį 1940 m. ir dar kartą tai pakartojo 1944 m. Tai turėjo būti žinoma teisininkams. Taip rašoma ir Lietuvos istorijos vadovėliuose. Tad teisėjai savo sprendimu parodė neišprusimą apie tarptautinę teisę ir mūsų istoriją", – įsitikinęs A.Medalinskas.

Neslepia pasipiktinimo

"Tai skandalingas, įžeidžiantis mus, parlamento gynėjus, žuvusiuosius, jų artimuosius, visus Lietuvos žmones teismo sprendimas. Mano bendražygiai – parlamento gynėjai neslepia savo pasipiktinimo. Visi mes, tuomet duodami priesaiką parlamente, žinojome apie omonininkų siautėjimus Vilniuje, o Makutynovyčiaus pavardė buvo tapusi keiksmažodžiu tarp Lietuvos patriotų. Jo išdavikiškas poelgis buvo pribloškiantis", – teigė buvęs Aukščiausiosios Tarybos gynėjas, pirmasis Lietuvos šaulių sąjungos vadas Gediminas Jankus.

Jo nuomone, sprendimas išteisinti omonininkus prilygsta istorijos klastojimui.

"Juk Makutynovičius su savo sėbrais pagrobęs ginkluotę perėjo okupantų pusėn. Jis vis gąsdindavo nušluosiąs mus, parlamento gynėjus, provokuodavo apsaugą. Juk tai visiems gerai žinoma. Kaip ir jų kruvini žygiai į pasienio postus, muitines. Ar tai ne antivalstybinė veikla? Už daug menkesnę veiklą Mykolas Burokevičius atsėdėjo ne vienus metus kalėjime, o B.Makutynovičius liko nekaltas? Nieko nebesuprantu", – atsiduso G.Jankus.

Komentaras

Audrius Cininas

Vilniaus apygardos teismo teisėjas

Pasigirdo kai kurių politikų ir vieno žurnalisto, pasišovusio tapti istorijos mokytoju, kaltinimai teismui, esą jis nuosprendyje paneigė Lietuvos okupaciją. Gaila, kai tokio lygio politikai ir žurnalistas, kurį aš gerbiau ir skaičiau, neskaitę pirminio dokumento, daro tokius pareiškimus, kurie vėliau sukelia politinį rezonansą. Pateikiu žemiau teismo nuosprendžio citatą šiuo klausimu: "Vertinant Lietuvos teisinę padėtį 1991 m., neginčytina, kad 1990-03-11 aktu "Dėl Lietuvos Nepriklausomos valstybės atstatymo" paskelbus Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą kaip suverenių galių reiškėją, šiuo aktu pradėjus realizuoti visą Valstybės suverenitetą, suformavus Vyriausybę, buvo atkurtas Lietuvos suverenitetas. Taip pat faktinės Valstybės valdžios, valdymo ir teisėsaugos funkcijos perėjo pagal 1990-03-11 priimtą LR Laikinąjį pagrindinį įstatymą suformuotoms institucijoms. Tačiau aptariamu laikotarpiu, 1990–1991 m., Lietuvoje dar liko dislokuoti SSRS armijos ir VRM daliniai, 1991 m. okupuoti kai kurie Lietuvos infrastruktūros objektai – radijo ir televizijos centras, Spaudos rūmai, kiti pastatai. Ir nors tokia būklė turi 1949 m. Ženevos konvencijų 2 str. nurodytos dalinės okupacijos požymių, kuri yra jų taikymo sąlyga, ji kaltinimuose nesuformuluota ir nebuvo įrodinėjama, todėl teismas, laikydamasis kaltinimo ribų (LR BPK 255 str.) nenagrinėja, ar laikotarpis, nurodytas kaltinime, atitiko dalinės okupacijos sąlygas, kaip tai apibrėžiama 1949 m. Ženevos konvencijose."

Šaltinis: paskelbta socialinio tinklo "Facebook" A.Cinino profilyje

Pavaldinių darbo kol kas nevertina

Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras Ramutis Jancevičius sako kol kas nevertinsiantis, ar tinkamai buvo surašytas kaltinamasis aktas buvusių OMON pareigūnų byloje, tačiau pabrėžia, kad išteisinantis Vilniaus apygardos teismo nuosprendis yra negalutinis ir skundžiamas.

"Norėčiau akcentuoti ir paprašyti visų jūsų atkreipti dėmesį į paskelbtą nuosprendį, rezoliucinę dalį. Rezoliucinėje dalyje nėra vieno sakinio – nuosprendis galutinis ir neskundžiamas. Šis nuosprendis yra skundžiamas ir negalutinis, todėl prokurorai mano, kad yra pagrindas jį apskųsti. Visus motyvus ir aplinkybes, kuriuos mėginsime teikti, paviešinsime. Manau, kad tai bus padaryta artimiausioje ateityje", – penktadienį per spaudos konferenciją Generalinėje prokuratūroje sakė R.Jancevičius.

Klausiamas, ar bus vertinamas kaltinamąjį aktą rašiusio prokuroro darbas, R.Jancevičius atsakė klausimu: "O jei apeliacinis teismas prims kitokį sprendimą? Kai priims sprendimą, kokį priims, tada bus ir vertinimas."

Jis taip pat neslėpė, kad Vilniaus apygardos teismo sprendimas dėl buvusių omonininkų išteisinimo jį pribloškė.

"Atsakysiu taip: Viešpatie, negi išprotėjau? Tokia buvo pirma mintis", – į klausimą, kokia jo buvo pirma reakcija išgirdus sprendimą, atsakė vyriausiasis prokuroras.

Ko nesuprato prokurorai?

Vilniaus apygardos teismo priimtas išteisinamasis nuosprendis buvusiems OMON vadovams rodo "absoliučią nepagarbą mūsų valstybei", o kaltinimus rengusių prokurorų veiksmai galėtų būti įvertinti, sako kandidatas į generalinius prokurorus Nerijus Meilutis.

"Toks priimtas nuosprendis parodo absoliučią nepagarbą mūsų valstybei, žmonėms, kurie praliejo kraują. Tai parodo ir visišką istorinį valstybės raidos nesuvokimą", – vakar pareiškė N.Meilutis.

Jis priekaištavo, kad bylai vadovavę prokurorai nereagavo į teismo siunčiamus signalus dėl netinkamai parengtų kaltinimų ir tvirtino, kad sprendimai dėl tolesnių veiksmų turi būti priimami nedelsiant.

"Kiek man žinoma, OMON byloje teismas buvo siuntęs aiškius signalus apie atitinkamą kaltinimų kvalifikavimą. Šiuo atveju man kyla klausimas, kur žiūrėjo aukštesnysis prokuroras, jei tas prokuroras, kuriam siunčiami signalai, nesupranta ar nenori suprasti. Aš tikiuosi, kad generalinis prokuroras turės valios pakviesti pasitarimui tiek prokurorą, tiek aukštesnįjį prokurorą ir aptarti labai konkrečius veiksmus, ką toliau daryti", – sakė jis.

Anot N.Meilučio, jei valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras "kažko nesupranta ar nemato kažkokių perspektyvų" byloje, jo darbas gali būti įvertinamas, kaip numato įstatymai.

Vilniaus apygardos teismas ketvirtadienį išteisino buvusius sovietų specialiosios paskirties milicijos būrio OMON vadus Vilniuje Boleslovą Makutynovičių ir Vladimirą Razvodovą dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų 1991 m.

Šaltinis: BNS