„Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nepagrįstai pripažino M. Sinkevičių kaltu ir nuteisė jį (...). Dėl to pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniai sprendimai panaikinti ir baudžiamoji byla M. Sinkevičiui nutraukta“, – rašoma pranešime.

Kauno apygardos teismas pernai gegužę M. Sinkevičių pripažino kaltu dėl piktnaudžiavimo, dokumento suklastojimo ir turto pasisavinimo. Jam skirta 12,5 tūkst. eurų bauda ir trejus metus uždrausta būti renkamam ar skiriamam į valstybės ir savivaldybės institucijų, įstaigų pareigas.

Byloje teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nepagrįstai pripažino M. Sinkevičių kaltu ir nuteisė jį.

Nuteistasis kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą prašydamas jį išteisinti. Bet apeliacinis teismas paliko galioti Kauno apygardos teismo nuosprendį. Šiam nuosprendžiui įsiteisėjus iškart po paskelbimo, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) politikui panaikino mero įgaliojimus.

Apeliacinio teismo nuosprendį aukščiausiai instancijai M. Sinkevičius apskundė pernai lapkritį.

Prokuratūra politiką kaltino, jog šis, 2019–2023 metais būdamas tarybos nariu ir meru, savivaldybės administracijai padarė 1487 eurų dydžio turtinės bei neturtinės žalos, pakirtus pasitikėjimą mero institucija.

Politikas kaltintas suklastojęs 16 tarybos nario išlaidų apyskaitų, jose įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie ryšio paslaugas, du televizorius, nesusijusius su savivaldybės politiko veikla.

M. Sinkevičius prieš pradedant nagrinėti bylą į savivaldybės biudžetą grąžino 4015 eurų. Jis tvirtino, jog „Telia Lietuva“ asmeninės sąskaitos tarnybinėmis lėšomis buvo apmokėtos netyčia ir yra žmogiška klaida.

Anot LAT, teisiant M. Sinkevičių, netinkamai aiškintas piktnaudžiavimo požymis – didelė žala. Pasak jo, M. Sinkevičiui inkriminuoti nusikaltimai buvo siejami tik su bendrųjų politiko elgesio normalų nesilaikymu, nors už šiuos įstatymuose yra numatyta ir drausminė, tarnybinė atsakomybė.

Teismo teigimu, kaltinimai M. Sinkevičiui buvo pateikti tik kaip 2019–2023 metų kadencijos savivaldybės tarybos nariui, nors argumentuojant didelę neturtinę žalą vertintos visos tuo metu M. Sinkevičiaus eitos pareigos – mero ir Savivaldybių asociacijos prezidento – bei politinis svoris visuomenėje.

LAT teigimu, žemesnės instancijos teismai neatsižvelgė ir į tai, kad Jonavos savivaldybėje buvo nustatyta nepagrįstomis pripažintų išlaidų kompensavimo tvarka. Be to, M. Sinkevičiaus nepagrįstomis pripažintos išlaidos buvo daug mažesnės, nei teisine prasme apibrėžiama didelė turtinė žala, turinti viršyti 12,5 tūkst. eurų.

Teismas konstatavo, kad M. Sinkevičiaus veiksmai neperžengė tarnybinio nusižengimo ribų. Taip pat pažymėta, kad M. Sinkevičiui inkriminuotas turto pasisavinimas ir dokumentų klastojimas neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, nes nagrinėjamos bylos atveju buvo sudarytos teisinės sąlygos Jonavos savivaldybei susigrąžinti nepagrįstai panaudotas lėšas. Tai nagrinėjamoje byloje ir buvo padaryta – visos neteisėtai gautos išmokos grąžintos dar iki pradedant teisminį tyrimą.

LAT taip pat atkreipė dėmesį, kad iki 2023 metų, kai Seimas padidino atlyginimus savivaldybių tarybų nariams ir panaikino kanceliarines išmokas, pastarųjų naudojimo tvarkos savivaldybėse buvo skirtingos. Anot teismo, nesant tinkamo ir nuoseklaus teisinio reguliavimo visose Lietuvos savivaldybėse gali būti pažeistas lygybės prieš įstatymą principas, kai vienais atvejais buvus nors ir netobulam teisiniam reguliavimui galima rasti teisinį pagrindą asmenį traukti tam tikron atsakomybėn, o jos nesant – apskritai atsakomybės išvengti.